Banginių dainos

kas tas vėjo apmušalas
iš kur mums žinot

bet jei pasigilintume
jos tikrai prašytųsi

pa kar tot

...

mano talentas pranoko
šiurpulingus poečių sapnus

ir pirmuosius perdegimo požymius
kai šimto vatų lemputės
sukrisdavo į klumpes

bei gi tokį jaukų alsavimą
kad didžiausi
pragaro galvužudžiai

peikė lakštingalas
ožiams giedojo ditirambus

o plaikstantis
pergamentiniams popieriams

su pilstuko buteliu
užmigdavo tulpių žieduose

..

kaip sakė
transatlantinio traukinio
garvežistė

geriau vaiduoklio siluetas
nei poetės piruetas

geriau būti nebyliu
negu kvailiu

bet mantijos garbė
turi būti paklota

po nukirsdinto kūno
galva taip

kad dengtų smakrą
Temidės lėkštes
primerktas akis
ir karklais
besipinančias kojas