Raktas

Šiugždančių sparnų plevenime
Slypi raktas
Į tylą
Į girią tankią.

Šauksmo aidas tylus
Šią mėnesieną atgrasus.
Tai laumės šulinys
Ir paklusnumo pelkė

Ženk į jį, krisk į žiotis tamsias
Kosminio ištvirkimo centre
Išvysi ją –
Undinę ilga uodega.

Šios maniakės drąsią ranką čiupk
Ir leiskis į darganotą naktį
Slysk takais kankorėžių,
Eglių šluotos skris tau iš paskos.

Nugrimzk į sūkuringą aukso kasyklų
Tunelį
O iš ten sugrįžk
Su nuvytusia pakalnučių puokšte.