Šiais laikais negamina kokybiško popieriaus

Supranti.... man daug paprasčiau likti įsižeidusia dėl to ko tu nepadarei, nei išsiaiškinus pripažinti kad tai aš ne taip viską supratau. Matai, per tą ilgą laiką aš sugebėjau sukurti pilnai išbaigtą dramą savo nuoskaudos herojams ir prikurti milijoną bausmių, kuriomis jie tave nesiliaujančiai teisia...
Aš jau nebeprisimenu kitos savo rolės...
taip desperatiškai rašiau šį scenarijų, kad nepastebėjau visus puslapius užpildžiusio monstro, diktuojančio kiekvieną mano senai nebe kaligrafinį vingį.
Ir kai pagalvoju, kas būtų jei aš išdrįsčiau sustoti... ir pradėti viską pamažėle trinti:
pirmiausia tuos suragėjusius jo pirštus, kurie kadaise per orą jautė tavo virpulį,
po to odą... iki kaulų smegenų... ir jose nesigilinant lyg rašale ištirpstančią  širdį,
galiausiai monstro akis, jų atminty išsaugojusias tavo ilgesį?...
Mane apima klaikus siaubas numatant tą tuštumą... Kam gi reikalingas baltų tyla spengiančių puslapių pluoštas?
Tau juk tokių nereikia...

Todėl aš tęsiu...
prisiminus senai visus knygynus užpildžiusius piariškai mano pačios išreklamuotus scenarijus, aš nurimusi toliau pluksna teisiu...

(2022. 02. 06)