Stebiu tave per langą -
nežinai, kad matau -
greit sutrauki cigaretę,
grąžai rankas -
tau šalta.
Mano basos pėdos
komfortiškuose patalų kurortuose -
nematai.
Nežinai, kad stebiu tave
iš tolo,
kol geriu kavą
ir džiaugiuosi
žiemos rytą matydama saulę.
Kas paskutinį kartą bučiavo tavo lūpas
be tos cigaretės?
Einu, nupiešiu tave -
galėsi būti kita savo versija.
Kita mano versija nemoka piešti,
bet svarbiausia per daug apie tai negalvoti -
imi ir darai.
Spalvotais pieštukais - kaip medžio šonkauliais
ritasi mano pirštai -
jie taip juokiasi,
kai spalvinu tavo lūpas
už saulės spindulio užkibusi,
kaip už lianos laikausi -
man šilta.
Tu šypsais iš popieriaus -
ar nubusi kada, jei pažadinsiu?
Prasilenksim dar.
Taip arti.
Taip.
Bučiuos dar.
Ir saulė.
Ir kiti.
Lūpas tas.
Nors lauki tik vieno.
Susipažinimo.
2021 02 06 Loftas, namai.