Tik laukimu

Po storu sniegu
Kai dar verpetais vėjas lankstė
Vakarumus vakar užgaidomis lietaus
Paliktomis pėdomis tartumus
Laukimu laukinio šėlsmo paslapties
Tik mažos sėklos
Įsispraudusios raudono klevo delnuose
Taip tyliai vaikščiojo žeme
Kad kur surasti prieglobstį rudens
Pavasariui nubusti
Nors tokios ilgos samanos nakties
Kūrenimuos laužuos į rūką gėrė
Šypsenas bekraštes
Atmatuotas sutemų
Laukimas
Šitoks lengvas purumu
Pailso žemės įsčios
Nuo pavasario
Vasaros
Rudens
Tegu
Tegu baltu sniegu
Nurimsta
Ilgesys
Jis paprastas
Švelnus
Upeliai niekad nepaklysta
Jie ir dabar šiurena šaknimis
Žiedu
Prabils
Kai saulė stipinais pažadins mišką
Jausmu
Sula barstys raides
Į sakinius dėlios
Į rimą
Gimstantį it pirmąkart
Nors šitiek šių pavasarių nubudo
Visą tarianti gamtos širdis
Sniegu išblyškusiu
Pėdas taku taip ryškiai
Atsagstys
Jei
Tik laukimas
Bus kantrus
Medus
Kvapnumus gers
Pavasariais ištryškusiais
Upelio įsčiom

© Sigitas Orantas-Sausis
2022. 02. 01.
21'46