Rašyk
Eilės (77875)
Fantastika (2280)
Esė (1536)
Proza (10861)
Vaikams (2678)
Slam (67)
English (1205)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 25 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Leiskite jums papasakoti naują poros draugystės istoriją, kuri kartu yra jau ir sena. Nycių kaimo gyventojų, turtuolių Katinų šeimos globotinis Tukas Nykštukas tuo metu buvo jau ką tik išsiskyręs su savo žmona, Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštyte, prisiteisė vienas pats auginti savo sūnelį Keną. Iš po sunkių skyrybų buvo vis dar per daug sudirgęs, nusivylęs ir nelaimingas. O tada Tukui netikėtai ėmė ir įvyko lemtinga jo pažintis su mergina – religine fanatike iš Kupiškio miesto. Vieną gražią ir šiltą vasaros dieną Tukas lankėsi Kupiškyje su reikalais, ėjo gatve pro pat bažnyčią, nepastebėjo ant šaligatvio besimėtančios banano žievės, staiga paslydo ant jos ir visu ilgiu kniūbsčias griuvo ant žemės. Nuo to jam iškart pradėjo labai smarkiai skaudėti jo alkūnės ir kelis, Tukas net pradėjo balsu rėkti iš skausmo ir garsiai šauktis pagalbos. Tuo metu iš bažnyčios ėjo kažkokia jauna moteris, kuri tuoj prilėkė prie Tuko ir padėjo jam atsistoti. Kadangi kelio skausmas nepraėjo, moteris Tuką tuoj nuvedė tiesiai į ambulatoriją, parodyti gydytojui, baimindamiesi, kad čia nebūtų kojos lūžis. Bebūdami ten, jiedu pasikalbėjo ir susipažino. Nepažįstamoji prisistatė esanti vardu Vida ir davė nyciečiui savo mobilaus telefono numerį. Na, o gydytojas, viską detaliai apžiūrėjęs, nustatė, kad jokio lūžio visai nėra, tik nubrozdinimas. 2011 m. rugpjūčio 5 d.
Tęsiu pasakoti istoriją apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Neilgai tepraėjus laiko nuo to įvykio, kada Kupiškio mieste Tukas, paslydęs ant po kojomis besimėtančios banano žievės, skaudžiai griuvo ant šaligatvio, o nepažįstama jauna moteris suskubo jam į pagalbą – prabėgo tik vos kelios dienos, ir štai Tukui vėl pasitaikė proga pasikalbėti su ta pačia moterimi. Tukas, būdamas namie prie kompiuterio, savo mobiliajame telefone surinko tą nepažįstamosios duotą telefono numerį, jai tiesiogiai paskambino ir pasikalbėjo. Išsikalbėjo ir nemažai sužinojo vienas apie kitą. Tukas moteriai papasakojo, kad jis yra išsiskyręs, turi mažą vaiką, gyvena Nycių kaime, pas savo globėjus, o iš Vidos išgirdo, kad ji jau turi 30 metų, dar netekėjusi ir yra itin labai religinga. Be to, dar ji pasakė pastebėjusi, kad nyciečiui Tukui yra reikalinga gyvenime pagalba ir turi jam paruošusi gerų patarimų. Jei tik Tukas tikrai norėtų pats juos išgirsti. Na, o Tukas asmeniškai visai neturi nieko prieš tam, kad Vida yra religinga – juk ir jo globėjų šeima, Katinai tikrai neniekina Dievo ir katalikų tikėjimo, jie visai pakankamai tikintys yra, nors kiekvieną sekmadienį ir nevaikšto, bet bent kelis kartus per metus vis tiek vis nueina per šventes į bažnyčią ir ten pasimeldžia... 2011 m. rugpjūčio 8 d.
Toliau pasakoju istoriją apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Bendravimas tarp tų dviejų Tuko ir Vidos po truputį vis labiau įsibėgėjo. Vis dažniau jie ėmė vienas kitam telefonu skambinti ir per ryšį kalbėtis. Dabar nyciečių Katinų šeimos globotinis Tukas jau ir pavardę pagaliau sužinojo tos gyliai religingos miestietės merginos – Pribeldaitė. Vaikinas kažkodėl jaučia, kad ta mergina yra gera, ja galima pasitikėti ir būtinai reikėtų jiems dar kartą susitikti. Juk Vida sakė galinti padėti, o ir Tuko emocinė būsena ne itin kokia. Dar po kelių dienų jiedu kaip tik ir vėl pagaliau susitiko gyvai dviese, Kupiškyje, kad Tukas pasikalbėtų su savo nauja pažįstama. Abu susitiko vienoje miesto kavinėje. Bevalgant nycietis papasakojo Vidai savo visą istoriją – kaip jis anksčiau gyveno su savo žmona Ingrida, kiek vargo su ja ir paskui turėjo skirtis. O davatka Vida prisipažino, kad ji pati kas antrą dieną eina į bažnyčią, ten vis meldžiasi ir tiki, kad per tai Dievas jai davė gebėjimą gydyti žmones. Ji pati save laiko „sielų gydytoja“ ir mano, kad galėtų išgydyti iš po skyrybų likusias žaizdas Tuko sieloje. Tik jis turės vis ją lankytis ir jos patarimų paisyti. Atskleidė Vida net ir dar daugiau apie save: kad buvo galvojusi tapti vienuole, o dabar yra apsisprendusi sau ieškoti būtinai tik religingo, kaip ji pati, vyro... 2011 m. rugpjūčio 12 d.
Toliau pasakoju istoriją apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Taip, iš po praėjusių savo skyrybų su buvusia žmona Ingrida, vis dar likęs sudirgęs ir įskaudintas, Tukas, manydamas, kad tik tokią išeitį beturįs, ir nusprendė pamėginti pasinaudoti visais tais patarimais, kuriuos pažadėjo jam duoti naujoji jo pažįstama – miestietė davatka Vida Pribeldaitė. Telefonu dabar vyko tolesnis jų bendravimas. Vida pasakė, kad Tukui norint atgauti savo dvasinę ramybę, ji galinti jam padėti 4 būdais – jis turi iš kito žmogaus gauti šilumos, išsikalbėti, skaityti „Bibliją“ ir daug melstis. Miestietė Tukui tikrai padės, bet tik jei jis klausys jos nurodymų. Taigi, namie jaunasis tėtis namuose tuojau susirado tą šventą knygą ir pradėjo ją po truputį skaityti, bet vis tiek jaučia, kad kol kas tikėjimas jam dar neteikia paguodos. Į tai, kad tas Tukas pradėjo elgtis kitaip – vis sėdi įkišęs savo nosį į „Bibliją“ ir ją skaito, greitai atkreipė savo dėmesį ir pats jo globėjas, turtuolis Batuotas Katinas. Išklausęs Tuko pasiaiškinimą, kad jis neva buvo sutikęs vieną moterį ir ji patarė būtent taip daryti, kad vyrukas savo sieloje pajustų palengvėjimą, Batuotas dėl to kiek sunerimo ir patarė Tukui verčiau likti atsargiam ir nepakliūti į religinio egregoro valdomų žmonių, fanatikų ar sektantų pinkles, nes ir iš Gerųjų Burtininkų jau buvo apie tokius dalykus daug girdėjęs, bet pats Tukas jokiu būdu netiki tuo, kad Vida yra kažkokiai jėgai vergaujanti, tiki, kad ji - tik gera moteris ir ji tikrai nori jam padėti... 2011 m. rugpjūčio 22 d.
Toliau pasakoju istoriją apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Dabar nycietis Tukas jau ir toliau klusniai vykdė visus tuos naujosios pažįstamos, davatkos Vidos Pribeldaitės duotus jam patarimus, dėl siekimo vyrukui pajusti dvasinį palengvėjimą po visų tų rūpesčių, bet kartu šalia to šis nycietis ir toliau vis dar telefonu bendravo su pačia Vida. Šįsyk Tukas net ir nuvyko tiesiai į Kupiškio miestą, kad su pačia Vida gyvai susitiktų. Dabar Vida kalba tiktai taip – kad Tuko buvusi žmona Ingrida yra niekam tikusi moteris, nes jo visai nevertino ir nemylėjo, ir kad Tukas yra vertas žymiai geresnės moters. Tad ir privalo jis tokią rasti. O Vida paruoš tam Tuką, kad vėl jis galėtų dvasiškai gerai jaustis. Bevaikštant Kupiškio gatvėmis, Tukas tuo pačiu dar ir uždavė davatkai merginai vieną klausimą, kuris jau seniai buvo kirbėjęs galvoje: kodėl Vida visur visada, net ir karštomis dienomis, mūvi ilgas kelnes, o ne kokį sijoną ar suknelę, kaip kad kitos, aplinkinės moterys ir vis slepia savo pačios nuogas kojas? Šitai Tukas jau seniai pastebėjo. O iš Vidos jis tuoj sulaukė atsakymo į tai, kuris buvo, švelniai tariant, gan keistokas: jai mat atseit nepatinka ir erzina tai, kai vyrai gatvėse vis spokso į jos pačios nuogas kojas, tad todėl ji mūvi kelnes ir kojas slepia, nes nenori taip gundyti ir vilioti vyrų, mat gerai žino, kad taip elgtis jai būtų nuodėmė, o nenori ji jos daryti, nes pačios pareiga yra tik tarnauti Dievui. O Tukui vėl mįslė: jeigu Vida šitaip daro, tai gal tada ji ir nėra ta tikroji pasaulietė..? 2011 m. rugpjūčio 24 d.
Toliau pasakoju istoriją apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Kuo toliau nycietis Tukas bendrauja su pastarąja mergina, davatka Vida Pribeldaite, tuo vis dažniau jiedu ir drauge kartu gyvai vis susitinka Kupiškio mieste. Ir tikrai dabar Tukas viduje pradėjo jau geriau jaustis. Gal visa tai ir ne iš tikėjimo sklinda, o labiau iš to fizinio artumo ir šilumos, kai Tukas mato ir jaučia šalia esant moterį, kuri jį mielai išklauso. Nycietis mielai pasiūlytų tai Vidai pradėt artimiau draugauti, bet mato, kad vyro jai dabar visai ir nereikia, o tuo labiau – bet kokio. Bet va, vieną dieną toji davatka, paskambinusi telefonu, ėmė ir paprašė, kad Tukas atvežtų parodyt jai savo sūnelį. Kitądien tai ir įvyko – Katinų globotinis Tukas pasiėmė savo berniuką, Keną, sėdo drauge su juo į autobusą ir nuvyko tiesiai į Kupiškį, kur, kai parodė savo sūnelį miestietei Vidai, toji vos neištirpo iš džiaugsmo, kad gali ant savo rankų paimti ir panešioti mažąjį berniuką. Ji prisipažino mylinti mažus vaikus. Besikalbant Vida Tukui atskleidė, kokius dalykus darant, tikėjimas tai laiko nuodėme – visas sąrašas jų gavosi, bet pagal ją bene pati didžiausia nuodėmė yra žiūrėti filmą „DaVinčio kodas“ ir skaityti to paties pavadinimo knygą – ten totaliai yra iškraipyta visa krikščionybės istorija, sukuriama terpė pradėt abejoti tikėjimo pagrindų tikrumu ir šokiruojamas tikintysis. Negalima patikėti ta knyga. Vida buvo rimtai sunerimusi, kai viena jos draugė nusipirko ir pradėjo skaityti šią knygą. „Tada aš su savo drauge rimtai pasikalbėjau-, sakė Vida. – Įtikinau ją, kad tą knygą ji tuoj pat sudegintų, paskui nueitų į bažnyčią, atliktų išpažintį ir pasimelstų. Nes ta knyga yra šventvagiška“. Taip, pačios Vidos požiūris yra gan radikalus bet kam, kas bando eiti prieš tikėjimą ir prieš „Biblijoje“ surašytus dalykus. 2011 m. rugpjūčio 27 d.
Toliau pasakoju istoriją apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Kuo nycietis Tukas daugiau bendrauja su miestiete Vida Pribeldaite, tuo ir vis labiau jis įsitikina tuo, kad tikėjimas tikrai yra pats svarbiausias dalykas jos gyvenime. Apie religiją davatka Vida gali kalbėti labai daug ir beveik nesustodama. Ji jau daug kartų sakė nyciečiui, kad jai labai patinka būti bažnyčioje, ji ten jaučianti palaimą ir niekaip negalinti suprasti tų žmonių, kurie per mažai meldžiasi. Pati mėgstamiausia dalis „Biblijoje“ jai yra „Jobo knyga“. Savo šeimoje ta Vida yra vienas vaikas, neturi nei brolio, nei sesers, jos tėvai dabar truputį nesutaria, tad pati Vida už savo tėvus daug meldžiasi. Ir dar – ji sakė esanti labai teisinga. Taigi, tepraėjus dar visai mažai laiko nuo jų paskutinio susitikimo mieste, Vida namie, pas globėjus Katinus būnančiam Tukui vėl telefonu paskambino ir staiga pranešė labai svarbų dalyką – kad ji Tuką ... pamilo. Mergina prisipažino, kad jau kurį laiką yra pastebėjusi, kad Tukas taip pat irgi pakeitė jos asmeninį gyvenimą, apskritai požiūrį į vyrus ir staiga ji pradėjo jam širdyje jausti kuo tikriausius romantiškus jausmus – meilę. Tukas irgi liko priblokštas po tokio merginos prisipažinimo – juk jie dar taip mažai laiko tėra pažįstami. Taigi, dabar Vida siūlo Tukui artimą draugystę ir liepia jam pasirinkti: arba jis ketina sau toliau ieškoti kitos tinkamos moters, ar liks tik su ja. 2011 m. rugpjūčio 30 d.
Toliau pasakoju istoriją apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Po to, kai pastaroji davatka Vida Pribeldaitė netikėtai jam prisipažino telefonu, kad jį pamilo, pajuto jam tikrą jausmą – meilę, pradžioje pats Tukas buvo kiek nustebintas to, bet greitai susivokė, kad ir jam reikės sugalvoti, kaip į tuos merginos jausmus tinkamai atsakyti. Taip, ir pats Tukas buvo pamalonintas to fakto, kad Vida jaudinasi, jog Tukui tenka vienam savo sūnų auginti. Vyrui teko viską iš esmės apsvarstyti – nors jis ir žino, kad ta Vida keistoka, gal net per daug religinga, bet Tukui ji jau daug padėjo, Tukas tai vertina ir jaučia, kad kitos, geresnės moters jis galbūt taip ir nesutiks. Taigi, kitą dieną nycietis paskambino telefonu tai davatkai Vidai, paskelbdamas, kad sutinka pradėt su ja artimai draugauti, ir nuo šiol jie yra pora. Bet Tukas dabar dar turės laikytis vieno pagrindinio Vidos reikalavimo – nebeieškoti ir nesusitikinėti su jokiomis kitomis moterimis, būti tik su ja viena. Dar po dviejų dienų abu jie vėl susitiko Kupiškyje, kur Vida jį pagaliau nusivedė ir tiesiai į savo namus, kad juos pagaliau gyvai parodytų Tukui. Davatka su savo mama gyvena paprastame name, gatvėje, netoli nuo bažnyčios. Vos įžengęs į tą butą, Tukas dar kartą įsitikino, kokia religinga yra ta Vida, nes visos jos kambario sienos buvo nukabinėtos vien šventais paveikslais. Ten buvo dar ir kompiuteris, prie kurio abu tuojau prisėdo. Vidos mama – žilagalvė moteriškė Veronika jaunuolius pavaišino kava. Tėčio Zigmanto tuo metu nebuvo namie. Vida prie Tuko išsijuosusi gyrėsi mamai, kad jiedu dabar yra pora ir kad ji Tuką dabar tikrai labai myli... 2011 m. rugsėjo 3 d.
Toliau pasakoju istoriją apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Pagaliau atėjo ta diena, kai pastarasis nycietis Tukas nebeiškentė ir savo globėjui, turtuoliui Batuotui Katinui atvirai pasidžiaugė apie tai, kad jis neseniai susirado sau naują panelę ir pradėjo artimai draugauti su miestiete Vida Pribeldaite. Tukas plačiai papasakojo globėjui, kokia gyliai religinga yra jo draugė Vida, kiek daug ji jam dabar stengiasi padėti, kad jam visai nėra atgrasus jos gyvenimo būdas ir kad jis jau tikisi rasti su ja bendro gyvenimo laimę. Šis vyras dar tikisi, kad jam Vida ir sūnų padės užauginti. Batuotas irgi pasidžiaugė tuo, bet vis tiek Tuką jis įspėjo, kad tas liktų atsargus ir apdairus su šia mergina, nes net ir kai kurios religingos asmenybės ne visada elgiasi taip, kaip jos sakosi esančios. Taip, globėjas Batuotas šiuo atveju turi pareigą įspėti Tuką – tas juk dar tėra jaunas vaikinas ir dar nėra gyvenime sukaupęs pakankamai daug reikalingos patirties santykiuose su moterimis. Bet pats Tukas nė iš tolo nemano, kad Vida jį kada apgaus ar gali apgauti. Jis vieną dalyką tai tikrai gerai žino: kaip ir ji pati Vida jau daug kartų buvo jam minėjusi, kad ji žinanti, kad Dievas visur ir visada ją mato – kad ir ką ji beveiktų, tad dabar galima laisvai manyti, kad ta Vida gerbia Dievą ir prisibijo Jo, tad dėl to kartu ji vengs, bijos ir ką nors bloga padaryti... 2011 m. rugsėjo 4 d.
Toliau pasakoju istoriją apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Kada nycietis Tukas dar tik buvo pradėjęs savo bendravimą su davatka Vida Pribeldaite, jis pradžioje joje matė vien tik pliusus ir jos teigiamas savybes. Bet dabar, tęsiantis toliau jų abiejų bendravimui ir draugystei, Tukas jau pradėjo matyti merginos ne tik teigiamas, bet ir neigiamas savybes. Po truputį ėmė vis labiau ryškėti toks tikrai nelabai malonus pačios Vidos būdo bruožas – radikaliai ir piktai pulti, smerkti ir niekinti visus kitus žmones, kurie gyvena ne pagal Vidos turimą logiką, ne su meile tikėjimui, o kitaip – ypač ištvirkaujančius ir laisvą gyvenimo būdą propaguojančius gyventojus. Toks Vidos negatyvus požiūris labai aiškiai atsiskleidė vieną gražią ir ramią rudens dieną, kada nycietis Tukas vėl lankėsi Kupiškyje, abu jie, susikabinę už rankų, ėjo drauge pro miesto centrą ir netikėtai pro šalį prasilenkė su viena mergina, kuri stoviniavo ir galimai kažko laukė. Vos pažvelgęs į tą merginą, Tukas liko labai nustebintas, nes ji vilkėjo visai ploną ir atvirą drabužį ir aiškiai buvo visai be liemenėlės. Liko nycietis nustebintas tokia anos praeivės drąsa viešai taip atrodyti ir kaip anai nėra šalta rudenį taip vilkėti, ir pašnibždomis paklausė Vidos, ar ji irgi pastebėjo, kaip keistai ta mergina atrodo. Na, o pati Vida tada iškart suraukė savo antakius ir patylomis išrėžė savo piktą nuomonę, kad šita mergina neva po mirties į rojų tikrai nepateks, nes jau dabar ji juk rengiasi vulgariai ir elgiasi nepadoriai – daro tuo nuodėmę. Pagal davatką, jauna moteris niekada neturi išsišokti, ji turi visada būti kukli, nevilioti savo kūnu vyrų, ypač nesidomėti erotika ir pornografija – nes visa tai veda prie noro nusidėti. Pati Vida jau seniai atsisakiusi gyvenime pagundų ir intymumo, visada stengiasi gyventi tik pagal „Biblijos“ mokymus ir to jai pakanka. 2011 m. rugsėjo 9 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Kažkur po paskutiniojo jų abiejų susitikimo Kupiškio mieste, kada miestietė davatka Vida Pribeldaitė buvo pareiškusi savo kritišką nuomonę apie nepadoriai apsirengusią praeivę, ir pats nycietis Tukas pajuto širdyje jausmus – kaip stipriai jis tą Vidą myli. Jis tai jai prisipažino tiesiogiai, jau kito jų abiejų susitikimo Kupiškyje metu. Vaikščiojo ši pora po miestą ir nė nepastebėjo, kaip juos abu seka ir tylomis vis stebi vienas nepažįstamas vyras. Na, o paskui, dar po kelių dienų, ir vieno konkretaus pasiūlymo susižadėti Tukas iš Vidos lūpų ėmė ir išgirdo, nes mat ji buvo nuėjusi pasitart su kunigu dėl draugystės, ir tas Vidai tai patarė, o mergina visada labai klauso to, ką kunigas jai liepia daryti. Tukui vėl teks spręsti, ar priimti tokį draugės pasiūlymą, bet kad jam visai kiti dalykai tąsyk sukėsi galvoje: nors tądien ir buvo nuvykęs miestan pasitarti dėl sužadėtuvių sąlygų, bet jau kartu buvo susizgribęs, kad iki šiol dar nė karto jie nėra pasibučiavę, nors yra jau ir pora ir šito paprašė Vidos. Tąkart jie abudu sėdėjo ant lauko suoliuko, bažnyčios šventoriuje. Taip, jis priėmė palankų savo draugei sprendimą. Bet kai tik Tukas paprašė merginos pasibučiuoti, ta iškart susiraukė ir griežtai išrėžė, kad tai bus galima padaryti tik po sužadėtuvių, nė dienos ne anksčiau – ir taškas. Taip elgtis jai liepia „Biblija“. Pasak Vidos – „kada bus ant piršto žiedas, tada bus ir bučinukas“. Jokių išlygų davatka Vida šitai nuostatai tikrai nedarys. Dar Vida pasakė Tukui, kad jis turės jai nupirkti žiedą ir tada jie abu nueis pas kunigą, kuris juos sužadės. 2011 m. rugsėjo 22 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Po to ano karto, kada pastarasis nycietis Tukas nesėkmingai iš savo draugės Vidos Pribeldaitės jų susitikimo metu bandė prašyti to paprasto, paprasčiausio bučinio – jų abiejų susilietimo lūpomis, o Vida kategoriškai jam to nedavė, griežtai atsižvelgdama į „Bibliją“ ir ten surašytus draudimus katalikams, šiam vyrui dabar nebeliko nieko kito, tik klusniai griežtus savo draugės davatkos iškeltus reikalavimus. Ogi ir visai rimtai jiedu abu susitarė eiti susižadėti. Tad jau sekančią dieną Tukas su autobusu ir vėl nuvyko į Kupiškį, kur jis su Vida nuskubėjo tiesiai į vieną miesto juvelyrinių dirbinių parduotuvę, norėdamas ten merginai išrinkti tinkamiausią žiedą, skirtą jų sužadėtuvėms. Tad Tukui ir Vidai ir teko dar ilgokai pasisukioti po tą parduotuvę, ilgai matuotis, kol iš visų buvo išsirinktas vienas žiedas, geriausiai tinkantis Vidai ant piršto. Paskui jau ši pora gatvėmis pasuko eiti ir link Kupiškio miesto bažnyčios. Būtent ten Tuko ir Vidos jau ir laukė ta susižadėjimo ceremonija. Būnant pačioje bažnyčioje, Vida, vėl kaip visada, atvirai prieš vaikiną tryško savo jaučiama itin didžiule meile tikėjimui, garsiai ji teigė, kad jai bažnyčia visada buvo, yra ir bus kaip antrieji namai, ji čia būdama besijaučianti be galo laiminga, buvimas po bažnyčios skliautais jai teikia absoliučią vidinę palaimą, tad ji galinti čia sėdėti ir valandų valandas melstis, jausti savo meilę Dievui. Bet Tukas nelabai dabar turėjo ką pasakyti, tik patvirtino, kad šioje šventovėje yra tikrai gražu. Greitai atėjo prie jų kunigas, kuris netrukus juos abu oficialiai paskelbė sužadėtiniais. Bet porelė ir vėl nei matė, nei pastebėjo, kaip juos tylomis iš už kampo seka vienas nepažįstamas vyras. 2011 m. rugsėjo 23 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Po to, kai Kupiškio miesto bažnyčioje įvyko nyciečio Tuko ir jo draugės, davatkos Vidos Pribeldaitės oficialios sužadėtuvės, tuomet šis vyras legaliai jau pagaliau galėjo karštai pasibučiuoti su savo panele Vida, nenusižengiant „Biblijoje“ surašytoms tiesoms ir draudimams. Padaryti savo pirmąjį bučinį su Vida. Kai jie abu drauge išėjo lauk iš bažnyčios ir Tukas vėl garsiai paprašė bučinio, tuomet Vida jau nebesipriešino prašymui, nebeatsikalbinėjo, o klusniai nuėjo už bažnyčios kampo, kad su savuoju vaikinu nyciečiu pagaliau jie susiliestų lūpomis. Jau vos tik pradėjus bučiuotis, Tukas iškart pajuto malonų karštų merginos lūpų skonį, įsismaginęs paskui net pabandė kištelėti Vidai į jos burną savo liežuvį. Tukui šitas bučiavimasis tikrai patiko, jis tuo net mėgavosi, o tuo tarpu Vida šio bučinio metu elgėsi kažkaip keistai – ją irgi lyg ir traukė tai išmėginti, bet iš kitos pusės ją tarsi kažkas lyg ir kaustė, jai tai buvo visai neįprasta, tad bendrai nelabai ir patiko. Sunku suprasti, kaip su šia davatka yra iš tikrųjų – ji iki šiol dar visai nebuvo bučiavusis su niekuo, ar tiesiog jau labai seniai nebuvo niekieno bučiuota. Tad gan ir nedrąsūs judesiai su lūpomis susiliečiant iš jos pusės gavosi. Ko nepasakysi apie Tuko tikrai jausmingą „žaidimą“ su lūpomis ir liežuviu. Maža to, Vida po kiek laiko pusbalsiu net ir pradėjo sakyti kažką panašaus į tai, jos „nėra ko jiems dabar pernelyg įsijausti į bučiavimasį, nes kol jie nėra dar susituokę, tai ne itin galima, vis tiek lieka dar kažkiek nuodėme“, o pats Tukas tik paprašė jos su tokiomis savo kalbomis verčiau negadinti jam jaučiamo malonumo... 2011 m. rugsėjo 23 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Tik praėjus kažkur dar dviem dienom po Kupiškio miesto bažnyčioje įvykusių nyciečio Tuko ir jo draugės, miestietės Vidos Pribeldaitės sužadėtuvių, tik dabar pats Tukas pagaliau ryžosi papasakoti savo globėjui Batuotui Katinui apie tai, kad jis ką tik, vos užvakar mieste susižadėjo su savo mylima drauge, davatka, ką vis dar buvo slėpęs. Bet Batuotas nelabai liko tuo patenkintas. Jis tik priminė Tukui, kad tas, prieš priimdamas tokį atsakingą sprendimą susižadėti su mergina, turėjo dar kartą gerai pagalvoti, ar tikrai jis gerai pažįsta tą Vidą, ar tikrai ją myli, o dabar jis tik labai paskubėjo. Ir dar tą žiedą dovanoti... Na, argi tai yra tikrai protinga? Batuotui asmeniškai atrodo, kad – ne. Jis tuoj pateikė Tukui keletą itin svarbių, esminių klausimų: o kas bus tada, jei Tukas labai nusivils Vida, arba ji pati staiga jį paliks? Bet pats Tukas nenori net girdėti tokių kalbų, jis ir toliau tvirtina, kad tikrai myli savo Vidą ir visiškai ja pasitiki... 2011 m. rugsėjo 25 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Pastarasis nycietis Tukas vieną niūrią ir apniūkusią rudens dieną, norėdamas pasikalbėti su savo mylimąja drauge, davatka Vida Pribeldaite ir sužinoti, kodėl ji vis dar nenori apsilankyti Nyciuose, kur su savo globėjais gyvena pats Tukas, nuvyko su autobusu tiesiai į Kupiškio miestą. Mieste vyras nuvyko tiesiai į merginos namus, bet jos ten nerado. Užtat paskui gatvėje, kiek vėliau prie Tuko netikėtai priėjo nepažįstamas vyras ir tiesiogiai jam kalbėti ėmė būtent apie davatką Vidą. Vyriškis prisipažino Tukui matęs ne kartą juos abu su Vida mieste vaikštant kartu, ir iškart labai griežtai patarė Tukui, kad kuo greičiau pasitrauktų jis nuo tos merginos šalin, kol dar nevėlu, nes Tukas su Vida tikrai nebus laimingas. Pasak nepažįstamojo, Vida neva niekina visus vyriškosios padermės atstovus ir iš jų visaip tyčiojasi. Ta mergina iš tikro nemylėjo ir nemyli nė vieno vyro ir visus vyrus tik apgaudinėja. Tad tai Vidai ir būtų geriausia arba stoti į vienuolyną, ką ji jau ir ketino padaryti, arba susirasti sau ... moterį. Tukas liko sukrėstas tokių išgirstų žodžių. Na taip, Tukas anksčiau iš savo draugės Vidos lūpų jau lyg ir buvo girdėjęs kažką panašaus, kad savo mokykliniais laikais ji buvo bjauriai pažeminta ir išjuokta savo klasiokų, kažkas su ja tada buvo padaryta, bet tikrai niekada nebuvo girdėjęs Vidą sakant, kad ji nekenčia vyrų ir patinka jai juos niekinti. Tukas kitaip mano - tvirtai yra įsitikinęs, kad kadangi jo Vida yra gyliai tikinti moteris, tad ji ir negalėtų dėl to niekam ką blogo padaryti... 2011 m. rugsėjo 28 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Nycietis Tukas nusprendė visiškai neklausyti to, ką jam anąkart Kupiškio mieste pasakė nepažįstamas vyras apie Vidą Pribeldaitę ir kai liepė jam su ja tučtuojau išsiskirti. Čia turbūt tik Vidos priešas anas ir tebuvo, jei taip kalbėjo. Taigi, nepaisant visko, Tukas ryžtingai ir toliau ėjo link to, kad jo Vida pagaliau apsilankytų ir Nycių kaime, jo globėjų namuose, ką visgi vieną rudens dieną ir vainikavo sėkmė. Čia davatka galės gyvai susipažinti su Katinais ir Tuko draugais. Pats Tukas iš šio įvykio tikėjosi daug gražių dalykų, bet viskas įvyko ne visai taip ir jam net truputį atnešė gėdos. Taip, Vida tada pagaliau atvyko į Nycių kaimą, kad pamatytų, kur jos Tukas gyvena. Čia ši mergina susipažino su Katinų pora, net prisipažino, kad jau daug buvo apie juos girdėjusi, o paskui – dar ir su Geraisiais Burtininkais. Bet geriau jau ji nebūtų šito dariusi. Mat Tukas buvo Vidai sakęs, kad Kukurbezdžiai ir Kosmonautai yra jo draugai, bet nesakė, kad – burtininkai, o kai šiandien tai pasakė, Vida išsyk pradėjo nesuprantamai elgtis. Vida iškart puolė ant Tukuručio ir kitų kerėtojų garsiai rėkti – kad ji jų nekenčia, kad burtai yra blogai, kad Burtininkai yra „Velnio tarnai“ ir juos net peržegnojo. Patys Burtininkai liko sutrikę ir išsižioję, nes dar niekada nematė, kad kas juos šitaip viešai žemintų. Po to Vida ilgiau čia nebenorėjo ir užsibūti, supykusi Tuko paprašė, kad ją kuo greičiau parvežtų namo. O nemaloniausiai dabar jautėsi tai Tukas, kad jo draugė šitaip negražiai pasielgė ir parodė didelę nepagarbą. 2011 m. spalio 2 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Iškart po to ano savo apsilankymo Nycių kaime, svečiuose pas savo vaikiną Tuką, jo draugė davatka Vida Pribeldaitė kitądien jam telefonu paskambino ir atsiprašė už savo negražų elgesį ir paprašė jai atleisti. Ji tikrai nekenčia visų burtininkų, tad ir nesuvaldė savo liežuvio. Na, o tuo tarpu greta gyvenanti burtininkė Irena Kosmonautienė ėmė vis galvoti, kad ta Vida iš seniau jai jau kažkur labai matyta, na o dar kitą dieną ji pasikvietė ir Tuką į svečius, kad jam viską plačiai papasakotų apie tą Vidą, ką iš naujo ji vėl prisiminė. Pasirodo, kad Vida kadaise mokėsi toje pačioje Kupiškio Griekašiaus mokykloje, kur ir pati Irena ir ten turėjo tokią patirtį, kurios jai niekas nepavydi. Mokykloje Vida buvo tapusi žiaurių mokinių patyčių auka. Šioji davatka yra už Ireną vyresnė trejais metais. Dėl savo keisto būdo Vida mokykloje turėjo net tris pravardes: iš pradžių tik „Feministe“ buvo vadinama, paskui – „Lezbiete“, o galop – ir „Vienuole“. Antrąją pravardę Vida gavo po to, kai kartą kelios Vidos klasiokės labai šlykščiai ir negailestingai iš jos viešai pasityčiojo. Tada buvo 1997 metų vasaris, Irena lankė dar tik 6 klasę, o Vida buvo jau 9-okė ir tuomet viena Vidos klasiokė namuose šventė savo gimtadienį. Į jį ten buvo pakviesta ir Vida, o tada nutiko TAI: mergaitė buvo klasta apsvaiginta alkoholiu, išrengta nuoga ir priversta laižyti kitos merginos lytinius organus, kitoms tai fotografuojant. Po vakarėlio praėjus kelioms dienoms, Vida buvo išjuokta prieš visą mokyklą, kai tos pačios vakarėlio merginos ten visiems iš eilės rodė šias Vidą žeminančias nuotraukas. Net ir Irena jas dar atsimena. Va, po šito daugiau nė vienas vaikinas nebenorėjo su Vida kalbėti, nusigręžė nuo jos, ir jai taip ir prilipo šita „lezbietės“ pravardė. Išklausęs pasakojimo, Tukas viduje dar labiau ėmė gailėti tos Vidos – šitaip negalima elgtis su žmogumi ir suprato, kodėl Vidai yra taip gėda dėl savo praeities. 2011 m. spalio 4 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Po to jų abiejų praeito susitikimo Nycių kaime, Tukas net kelias dienas iš eilės nebedrįso daugiau net ir telefonu vėl skambinti savo draugei Vidai Pribeldaitei ir su ja kalbėtis, o, kamuojamas negerų minčių, ištisai vien tik suko savo galvą. Taip, Tukas dabar jau irgi žino apie tai, kokį siaubingą viešą pažeminimą kadaise mokykloje teko patirti tai Vidai, gaila Tukui jos, nes juk tik tų jos nedorėlių klasiokių dėka, ir buvo taip apjuodintas visiškai Vidos autoritetas, ji prieš visuomenę padaryta lesbiete, tad dėl to ir aišku, kodėl aplinkiniai turi apie Vidą susidarę klaidingą supratimą. Bet net ir žinodamas, kad vien dėl tokių gandų Vida taip rimtai ir nedraugavo su jokiu vyru, nycietis vis tiek yra pasirengęs toliau ją mylėti. Tačiau kartu Tuko galvoje ir pradėjo vis labiau pintis keisti, prieštaringi klausimai – ar gali taip būti, kad tai ne paskalos ir kad Vidą tikrai traukia moterys ir ji visa tai slepia? Taip, Tukas po ano Vidos akibrokšto kaime liko taktiškas, supratingas ir nepasakė jai – „sudie“, o pasistengė viską pamiršti, nes vertina jos meilę ir buvimą šalia. Tačiau tie Tuko turimi klausimai, kurie yra susiję su seksualine Vidos patirtimi, tampa kaskart vis sunkesni ir painesni. Mat Tukas kažkaip vis labiau pradeda tikėti ta mintimi, kad Vida galbūt ir tikrai yra homoseksualios orientacijos, o tada, praeityje, jai gal patiko mylėtis su mergina. Juk net ir girto asmens nepriversi daryti tai, ko jis nenori. Tačiau iš kitos pusės žiūrint – homoseksualumą „Bibilja“ juk laiko nuodėme, o pati Vida visada labai paiso jos nurodymų, tad ir nedrįs ji eiti prieš savo tikėjimą.... 2011 m. spalio 9 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Taigi, kaip žinote, pačiam nyciečiui Tukui kėlė labai negerus įtarimus tas faktas, kad jo dabartinė draugė Vida Pribeldaitė ilgą laiką iki šiol viešai niekino vyrus ir nė su vienu jų nedraugavo. Nekalbant net apie tai, kokį pažeminimą mokykloje ir seksualinę savo patirtį su merginomis ji kadaise buvo turėjusi. Taigi, dar po poros dienų Tukas pagaliau su autobusu nuvyko tiesiai į Kupiškio miestą, kur, susitikęs su ja ant pėsčiųjų tilto, ten su savo mylimąja Vida iškart pradėjo labai rimtą pokalbį apie jos seksualinę orientaciją. Tukui perpasakojus tai, ką kaimynė Irena jam anąkart sakė, davatka Vida net parklupo ant kelių prieš jį ir ėmė su ašaromis akyse teisintis, kad ji tikrai niekada nebuvo ir nėra lesbietė ir jos netraukia moterys. Vida jau nebedaro praeities klaidų, o su vyrais nedraugavo tik todėl, kad rimtai ji planavo stoti į moterų vienuolyną, tapti vienuole. Taigi, Tukui nėra dėl ko baimintis – Vida jį toliau tikrai mylės, juo rūpinsis, padės užauginti mažąjį Tuko sūnelį Keną ir abu gyvens kartu... 2011 m. spalio 11 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Pats nycietis Tukas, nors viskas ir atrodo gerai, kažkaip pradėjo jausti viduje negerą įtarimą, kad jau vis tiek kažkodėl mažiau dabar draugė Vida Pribeldaitė juo domisi ir lyg truputį nuo jo nutolo. Po savo skandalingojo apsilankymo Nyciuose, davatka Vida pastebimai jau kiek mažiau Tukui telefonu beskambina, nebe tiek, kiek anksčiau. O Tukas ir toliau žvelgia į ją, kaip į labai rimtą draugę, su kuria būtinai sukurs šeimą ir rimtai galvoja apie gyvenimo su ja perspektyvas. Vida lyg ir buvo apie tai minėjusi, bet vyras taip dar tiksliai nežino, ar jie visi gyvens Vidos bute. Taigi, sulaukęs dar vieno apniūkusio rudens ryto ir nebepakėlęs jį dabar kankinančios vis labiau gausėjančių klausimų naštos, Tukas nutarė vėl telefonu tuojau tai Vidai paskambinti ir su ja apie savo ateitį pasikalbėti. Nycietį domina tik labai rimti dalykai – kada gi įvyks jo ir Vidos vestuvės, kur jie visi trys po to gyvens, ar gal atskirai nuomosis butą. O pati Vida tik pakartojo tai, ką jau buvo sakiusi: kad ji vienodai mylės ir Tuką ir jo sūnelį Keną ir visi trys gyvens kartu Vidos tėvų bute. Taigi, šiam vyrui teks pamiršti gyvenimą kaime ir keltis gyventi į miestą. 2011 m. spalio 15 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Pats nycietis Tukas ir vis tiek dar nėra jau visai patenkintas likęs po to, kai vakar telefonu pasikalbėjo su miestiete drauge Vida Pribeldaite, nes ta ir vakar taip ir nepasakė jam keleto svarbių dalykų. Nors ir tikėjęsis, Tukas taip ir neišgirdo iš Vidos lūpų to, kada galėtų įvykti judviejų vestuvės. Nors pats vyras jau dabar galvoja, planuoja, kad tam labiausiai tiktų gruodžio arba sausio mėnuo. Tiesa, dar Tukas sau galvoja ir apie tai, kad reikėtų pasiūlyti Vidai pasimylėti, nes jis jau seniai su jokia moterimi nebuvo to daręs. Atėjus vakarui ir būnant troboje su savo globėjais Katinais, Tukas tuo metu net ir visai rimtai užsisvajojo apie tai, koks galėtų vėliau galbūt būti seksas tarp jo paties ir Vidos – jis pradėjo po truputį įsivaizduoti, kaip, likus abiem dviese, jis galbūt nutrauktų žemyn Vidos vilkimus drabužius, bučiuotų jos kūną, o paskui su ja jau ir intymiai suartėtų.... 2011 m. spalio 16 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Pastarasis nycietis Tukas buvo tiesiog stačiai priblokštas vėl staiga keistai ir nesuprantamai pasikeitusios jo mylimosios Vidos Pribeldaitės elgsenos, po to, kai Kupiškyje susitikęs ir vėl su ja pasikalbėjo. Kai Tukas, būnant abiems vienoje miesto kavinėje, išdrįso pasakyti Vidai, kad jis norėtų su ja pasimylėti, nes jau nuo kovo mėnesio jis neturėjo jokio sekso su moterimi, ta iškart visa pasikeitė. Minutėlę patylėjusi, mergina tuoj pat pakilo nuo staliuko, susiėmė rankomis už savo galvos ir pasakė Tukui, kad išeina ji jau namo, nes staiga jai ėmė skaudėti galvą ir pykinti. Tai tikrai keista, nes ta davatka Vida, ateidama į jų susitikimą, pradžioje jautėsi kuo geriausiai ir buvo linksma. Pasimetęs nycietis Tukas dar norėjo vytis iš paskos Vidą, irgi išbėgo laukan iš kavinės, šaukė Vidą vardu, bandė klausinėti, kas čia jai ką tik nutiko, bet ana Vida, nė neatsigręždama, tylėdama tik tuojau nudrožė tolyn gatve, savo keliais... 2011 m. spalio 17 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Nycietis Tukas šiuo metu baisiausiai jaudinasi, nerimauja dėl savo draugės Vidos Pribeldaitės ir niekaip nesupranta, kodėl ji su juo nebesikalba. Vos tik grįžęs anąkart namo į Nycius iš miesto, vyrukas telefonu paskambino Vidai, bet ta taip ir neatsiliepė. Norėdamas pasidomėti, kaip ta dabar jaučiasi, Tukas net kelis kartus vėl skambino Vidai ir sekančią dieną, bet toji vėl nekėlė ragelio. Tai tikrai keista dėl to, nes Vida anksčiau atsiliepdavo. O kitą dieną ir vėl tas pats: kad ir kiek kartų Tukas telefonu Vidai beskambino, visąlaik kitame ryšio gale vėl vis girdėjosi tik tas pats nebylus pypsėjimas. Vida jau nebenori atsiliepti ir atrodo, kad ji tai daro tyčia. O kad ši davatka bent nors paaiškintų trumpai, kodėl nutraukė bendravimą, kas jai nutiko, dėl ko ji staiga supyko ant Tuko! Paskui dar sekančią po to dieną Tukas turėjo drauge su savo globėju Batuotu Katinu jo visureigiu „Nissan X – Trail“ važiuoti tvarkyti verslo reikalų. Tada buvo lietingas oras, o Tukas, tik vieną sykį paskambinęs, vėl nieko nepešė, bet paskui nusprendė bent vieną dieną dar palaukti ir pažiūrėti – o gal ir pati Vida ryšis jam telefonu paskambinti ir paaiškinti, kodėl šias kelias dienas ji nenorėjo bendrauti. Tad valandų valandas kantriai ir laukė, laukė... Ir taip belaukiant, šį vyrą pirmąkart staiga visą persmelkė negera nuojauta, kad jis turbūt taip ir nesusituoks su Vida, vėl turbūt toliau jis paliks vienišas, nes Vida jį tik mulkina. Deja, bet toji mergina jam taip ir nepaskambino... 2011 m. spalio 20 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Tukas daugiau nebeištvėręs jau nebelaukė ir tuoj pat skubiai su autobusu nuvyko tiesiai į Kupiškį, kur nuėjo tiesiai į Pribeldų šeimos namus, pasikalbėti su pačia drauge Vida rimtai apie tai, dėl ko ji telefonu jam nebeatsiliepia. Davatka Vida tuo metu buvo namie ir iškart tiesiai šviesiai pasakė Tukui, kad ji tyčia nebesikalba su juo tik todėl, kad šis ją įžeidė savo kalbomis ir parodė bukumą. Paprastai Vida su visais vyrais, jei tik jie kada jai pasiūlo pasimylėti, tuoj pat nutraukia savo draugystę. Mat ji labai nekenčia sekso. Vida tą seksą nuo pat vaikystės laiko šlykščiu ir labai nuodėmingu dalyku, vienodai blogu ir prieš vestuves, ir po vestuvių. Ir ji yra pasiryžusi visą savo likusį gyvenimą visiškai neturėti lytinių santykių. Pati Vida nenori palaido gyvenimo ir trokšta nugyventi tik labai pamaldų ir dvasingą savo gyvenimą. Pasak Vidos, „Biblijoje“ yra parašyta, kad seksas yra reikalingas tik tada, kai norima susilaukti vaiko ir pratęsti giminę, bet kadangi Vida niekada nenorės turėti su Tuku bendrų vaikų, tai niekada ir nesutiks su juo mylėtis. Ši mergina norėtų po savo vestuvių iškart pradėt laikytis „santuokinio celibato“ – amžinojo susilaikymo ir jos vyras taip pat turės to laikytis. Tad jei Tukas nori toliau likti su Vida kartu, jis būtinai privalo išsižadėti savo draugų Burtininkų ir visam laikui atsisakyti lytinių santykių, arba Vida jį tuoj pat palieka. Tad jei nycietis su viskuo sutinka, prieš pat vestuves jie abu nueis tiesiai pas kunigą ir ten parašys pasižadėjimą, kad sutinka visiškai atsisakyti sekso. Bet užtat paskui pati Vida bus Tukui labai gera žmona, jam atsilygins šiluma ir atsidavimu, bus ir Kenui kaip tikra mama. Tai išklausęs, Tukas ilgai tylėjo, bet paskui pasakė, kad nesutinka atsisakyti draugų ir sekso, apsisuko ir išėjo lauk. 2011 m. spalio 21 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Kai iškart po susitikimo Kupiškio mieste su drauge Vida Pribeldaite Tukas grįžo namo, į Nycius ir savajam globėjui Batuotui Katinui papasakojo apie tai, kokius dar neregėtus reikalavimus jam Vida iškėlė, norint abiems likti kartu, Batuotui iškart net žandikaulis atvipo ir jis negalėjo tuo patikėti. Ir kaip visa tai patį Tuką nepaprastai supykdė. Dar jis būtų gal šiaip taip pakentęs tas davatkos Vidos keistas kalbas apie atsisakymą sekso, atsidavimą tik tikėjimui, bet tas jos prašymas išsižadėti kai kurių draugų jį galutinai įsiutino. Kaip ji gali šitaip elgtis? Tai yra grynas cinizmas. Juk Vida taip tik parodė baisią nepagarbą kitam. O sekančią dieną Batuotas Tukui ir vėl tik pakartojo tai, ką buvo jau sakęs – kad apie jokį „santuokinį celibatą“ jis dar niekada nėra girdėjęs, bet tiki, kad gal jo ir laikosi kai kurie itin religingi asmenys. Batuoto žiniomis, net ir Bažnyčia pasisako apie santuokinio sekso naudą, o čia ta Vida, viena prieš visą pasaulį, rėkia, kad seksas prieš ir po vestuvių yra blogai. Vadinasi, ji gal nori likti skaisti ir dorovinga. Turtuolio manymu, jei Vida nepersigalvos, jai santuokiniame gyvenime – ne vieta ir lieka jai tik pasirinkti vienuolės kelią. Išeina išvada, kad Tukui šioji miestietė mergina ir visai netinka į porą, nes Vida yra baisi egoistė, savanaudė ir nuolatos stengiasi galvoti tik vien apie save pačią... 2011 m. spalio 23 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Nycietis Tukas vėl su autobusu nuvyko tiesiai į Kupiškį, turėdamas nedidelę viltį, kad jo draugė Vida Pribeldaitė persigalvojo ir šįkart jau gal nebekartos tų savo absurdiškų kalbų, kaip kad praeitą sykį, kokios ji norėtų santuokos. Bet Tukas apsiriko. Davatka Vida liko tokia pat paikai užsispyrusi, nė kiek nelinkusi nusileisti ir bent nors truputį paklausyti kito jai sakomų atkalbinėjimų. Ji šiandien labai aiškiai pareiškė, kad jeigu Tukas nesutiks tuoj pat su ja nueiti pas kunigą ir ten parašyti pasižadėjimą, jog nori išsižadėti kai kurių savo draugų ir visam laikui visai atsisakyti lytinių santykių, jiems abiems daugiau nebėra prasmės dar būti kartu ir Vida tuoj pat iškart jį palieka. O Tukas merginai vėl pasakė, kad nesutinka tokių dalykų daryti, bet vis tiek kartu jis dar ir nenori prarasti savo draugę. Tada Vida galutinai atrėžė – jeigu Tukas nesutinka su jos sąlygomis, viskas tarp jų yra baigta, ir ji ieškos sau tik geresnio, religingo ir visiškai nenorinčio sekso vaikino. Išėjęs laukan iš Pribeldų buto, Tukas visas tuoj apsipylė ašaromis. 2011 m. spalio 24 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Pastarasis nycietis Tukas niekada iki šiol nebuvo manęs, kad per savo draugę Vidą Pribeldaitę jam kada teks graudžiai verkti, bet per praėjusias porą dienų jis kaip tik tai ir darė, iš to didžio nusivylimo ir liūdesio jam pačios ašaros liejosi iš akių. Davatka Vida visada norėjo, kad jos žodis jų santykiuose visada būtų paskutinis, Tukas tai žinojo, bet nesitikėjo, kad jį Vida taip įskaudins. Anksčiau visada sakiusi, kad nycietį ji labai myli ir niekada jo nepaliks, Vida dabar nori šituo Tuku kuo greičiau nusikratyti, lyg kokiu visai nebereikalingu daiktu. Juk jau tiek visokių gražių dalykų buvo ta Vida anksčiau pačiam Tukui prižadėjusi, o dabar tai tarsi lyg jau nebeteko savo vertės. Tačiau vyras su tuo nesitaikstys, jis neketina taip lengvai ir paprastai prarasti savo draugę, su kuria dar yra ir susižadėjęs ir kovos dėl šito... 2011 m. spalio 26 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Nycietis Tukas su autobusu vėl nuvyko tiesiai į Kupiškį, kad ten nueitų tiesiai į miesto bažnyčią, pasikalbėti su pačiu kunigu apie draugę Vidą Pribeldaitę, nes seniai žino, kad kunigas tai Vidai gyvenime yra didelis autoritetas. Tukas tikėjosi, kad papasakojus kunigui viską apie Vidos keistą elgesį ir keistus troškimus, tas jam padės, taip pat irgi pasikalbės vėliau apie tai ir su pačia Vida ir privers ją persigalvoti. Bet vyro ten, bažnyčioje laukė nemaloni staigmena. Kunigas Tukui pranešė žinią, kad prieš dvi dienas pati Vida buvo atėjusi į bažnyčią ir paprašė, kad atšauktų, nutrauktų judviejų su Tuku susižadėjimą. Taigi, nuo šiol jiedu jau nebe pora, ir Tukui kunigas padėti jau nebegali. Na, o šis nycietis iš bažnyčios išėjo lauk ištiktas dar didesnio vidinio šoko ir užvaldytas liūdesio... 2011 m. spalio 28 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Taigi, nycietis Tukas pats vis dar negali patikėti tuo, kad taip lengvai ir paprastai jis prarado ir kitą savo draugę – Vidą Pribeldaitę, vėl liko vienišas, išsiskyręs tėvas su mažu vaiku. Ir viskas tik dėl to ... sekso, tokio paprasto dalyko, Vida supyko po to, kai Tukas pasisakė norintis su ja pasimylėti. Ji iš pradžių dar sakė, kad Tuką ji amžinai mylės, o vos išgirdusi apie seksą, tuoj išsigando ir jau bėga nuo šio vyro šalin. O kur dingo Vidos duoti pažadai, kalbos apie meilę? O gal tos meilės visai ir nebuvo? Be to, mergina, kuri gerbia kitus žmones, tikrai neprašys jų išsižadėti savo draugų, o Vida yra visai ne iš tokių, jinai visada gerbia tik save pačią. Bet, prasidėjus lapkričiui, Tukas jau ir vėl su autobusu nuvyko tiesiai į Kupiškio miestą, nes vis dar niekaip nenori patikėti tuo, kad jis pats ir davatka Vida daugiau nebebus draugai, jau visam laikui. Vyras šiuo savo vizitu tikėjosi paskutinį kartą dar bent pabandyti suminkštinti Vidai jos širdį ir atbudinti sąžinę. Vida įsileido Tuką į savo butą, bet iškart jam vėl pasakė tai, kad ji toliau būtų likusi su Tuku kartu, jei jis niekada nebūtų prašęs jos sekso ir bendravęs su Burtininkų šeima. Taigi, jis pats kaltas. Tiktai susilaikymas ir dvasingumas yra Vidos gyvenimo pagrindiniai tikslai. O kai Tukas atvirai jos paklausė, kur dingo duoti pažadai, Vida atsakė šitaip – ne viskuo reikėjo tikėti. 2011 m. lapkričio 3 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Nycietis Tukas stengiasi laikytis vyriškai ir neverkti, bet vis tiek pačios ašaros savaime nevaldomai tuoj ir ima lietis iš akių, kaskart vos tik jis prisimena, kaip niekingai su juo pasielgė miestietė draugė Vida Pribeldaitė. Tuką Vida labai skaudžiai išdavė, visai jam sudaužė širdį, be gailesčio. Tukas dar suprastų tai, jei jį Vida būtų palikusi dėl kokio kito vyro, o dabar viskas įvyko tik dėl religijos ir didelio Vidos išdidumo. Ir dar taip greitai, neapgalvotai, neprotingai, nesąžiningai. O juk buvo Tukas tiek daug gražaus tikėjęsis iš buvimo kartu, su Vida tiek daug bendrų planų kurta, o dabar viso to jau ir nebeliko. Tad dar kitą vieną dieną vyras netikėtai sugalvojo išeitį, kad reikėtų jam dar bent nors vieną kartą tuščiai, ar netuščiai vis tiek vėl pabandyti sugražinti davatką Vidą į sveiką protą ir pagaliau pasikalbėti asmeniškai su jos tėvais. Taigi, Tukas šįsyk susirado miestiečių Pribeldų šeimos telefono numerį ir jiems paskambino. Atsiliepusiai Vidos mamai Veronikai iškart papasakojo apie Vidos pasakytas nesąmones, bet pažado perkalbėti ją Tukas iš miestietės moters visai neišgirdo. Ta pasakė šitaip: „Vida jau yra suaugusi moteris, pati už save atsako, niekas jos neįtakoja, ji pati pasirinko tokį gyvenimo kelią ir niekas neprivers jos pasikeisti! ” Susidaro dabar toks įspūdis, kad tėvai Pribeldai net ir vos ne didžiuojasi tuo, kad jų dukra Vida ketino eiti į vienuolyną, bet pažintis su Tuku sugriovė Vidai tokius jos turėtus planus... 2011 m. lapkričio 7 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Su nyciečiu Tuku apie pastarąją jį ištikusią santykių krizę sutiko atvirai pasikalbėti net ir pats Tuko globėjas, turtuolis Batuotas Katinas. Nes gi paliktasis vyrukas jau visai nebežino, kaip reikės toliau jam, vienišam tėčiui, gyventi. Juk pats Tukas buvo kūręs tokius gražius planus su Vida Pribeldaite apsigyventi mieste, bet viltys žlugo ir jis vėl yra labai nelaimingas. Bet Tukas juk ir negalės likti Katinų namuose amžinai... O kiek paskui, likęs vienumoje tik su savo sūneliu Kenu, šis vyras pamąstė vėl apie išsiskyrimą su miesto davatka ir tuo pačiu vis aiškiau ir geriau priėjo prie tos išvados, kad Vida tikrai nebuvo iki galo su juo atvira ir visai nebuvo sąžininga. Juk gi galėjo ta Vida iš karto pasakyti Tukui, kad jai reikia tik tokio vyro, kuris sutiktų praleisti gyvenimą be lytinių santykių, tada viskas būtų buvę aišku. O dabar mergina privertė Tuką ja pasitikėti, patikėti jos tuščiais žodžiais ir ant galo tik apgavo. Kam reikėjo suteikti vilčių, jei visai nesistengė? Taigi, ir toliau Tukui labai skauda širdį ir jis vis dar mintyse nesiliauja save kaltinti dėl to, kam buvo toks kvailas ir patikėjo ta davatka Vida, leidosi suviliojamas jos kalbų. Vida, dangstydamasi tuo savo parodomuoju, apsimestiniu gražiu gerumu, įrodinėdama, kad yra gyliai tikinti, vengianti melo ir kaip tik dėl to besipelnianti kitų pasitikėjimą, tik slėpė tikrą veidą ir iš tikro elgėsi visiškai priešingai, kitaip. Tokia, kokią kad visi matytų esant, Vida tikrai nebuvo. Ji – tik apgavikė, nenorinti parodyti, kad tokia yra. Va, tau ir buvusi Tuko mylimoji, jam artima siela. O Tukas jai dar žiedą dovanojo... 2011 m. lapkričio 16 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Nycietis Tukas vis dar tyliai tebesikankina viduje ir kremtasi dėl to, kam iš viso jis leidosi kvailinamas tos miestietės Vidos Pribeldaitės kalbų ir jai net padovanojo sužadėtuvių žiedą. Juk dabar jau yra aišku, kad visi Vidos duoti pažadai, kaip ir pati jos meilė, buvo netikri. Vida tėra tik paskutinė melagė, apgavikė, visiškai nesąžininga ir nesilaikanti savo žodžio, dėl to neverta nė vieno vyro meilės. Nycietis vyras turbūt padarė pačią didžiausią klaidą, kad davatkai Vidai žiedą buvo dovanojęs ir dabar dėl to jis labai gailisi. Bet gal dar ne vėlu tą žiedą atsiimti? Tad Tukas, pagautas vidinio azarto, kitą dieną ir vėl su autobusu nuvyko tiesiai į Kupiškį, nes yra jau kuo rimčiausiai pasiryžęs iš savo buvusios draugės Vidos atsiimti savo jai dovanotą žiedą. Tukui yra baisiausiai nemalonu šio reikalo imtis, bet, nieko nepadarysi, reikia. Jis gi privalo ištaisyti savo padarytą kvailą klaidą. Bet Vida to Tuko neįsileido į savo butą ir net kalbėtis su juo nenorėjo, tik iš už uždarytų durų vis jam garsiai ir piktai šūkavo, kad jam žiedo ji niekada negražins. Vyras grįžo namo nieko nepešęs... 2011 m. lapkričio 19 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Dabar tas nycietis Tukas jau gerai supranta tai, kad žiedo dovanojimas draugei Vidai Pribeldaitei buvo viena iš didžiausių jo gyvenime padarytų kvailysčių, bet niekaip nesupranta to, kodėl Vida jam to žiedo nenori gražinti. Juk jiedu jau nebe pora, tad ir žiedas Vidai būtų kaip ir nebereikalingas, bet ji vis laikosi to žiedo įsitvėrusi, neatiduoda, lyg norėtų toliau dar kokios nors naudos iš jo gauti. Bet Tukas taip pat nepasiduos. Šis vyras kaskart vis aiškiau ir geriau dabar suvokia tai, kad jis tikrai per daug paskubėjo, nepagalvojo ir davatkai Vidai žiedą padovanojo, pakankamai gerai jos dar nepažinojęs. O derėjo jam stabtelėti, pamąstyti, ar tikrai teisingai jis elgiasi ir tik tada veikti. O kad būtų Tukas sutikęs tą paslaptingą praeivį tik pačioje savo draugystės su Vida pradžioje ir tik tada būtų jam atvėrę akis! Tad nycietis Tukas, sukaupęs drąsos, ryžosi ir vėl su autobusu nuvykti tiesiai į Kupiškį, kad ten dar kartą pabandytų iš buvusiosios Vidos atsiimti savo padovanotą žiedą, šįkart į tai kartu pajungiant ir jos pačios tėvus. Tukas tikėjosi, kad Vidos tėvai bus teisingi jo atžvilgiu ir padės jam susigražinti daiktą, kuris Vidai jau nebereikalingas. Bet Pribeldai Tuko neįsileido visai į savo butą, neleidę jam nė žodžio ištarti. Paskui nycietis Tukas dar nuėjo gatve prie miesto didžiosios „Maximos“ ir ten už kampo slapčia nuo savo veido nubraukė keletą graudžių ašarų... 2011 m. lapkričio 23 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Tas nycietis Tukas ėmėsi įkalbinėti ir įtikinėti savo globėją Batuotą Katiną, kad tas kartu su juo nuvyktų kada į Kupiškį ir kad padėtų iš Vidos Pribeldaitės atsiimti anksčiau jai padovanotą žiedą. Tukas dabar jau atvirai pripažįsta, kad Batuotas buvo teisus sakęs, kad net ir religinga mergina gali apgauti ir nereikėjo Tukui į naują meilę pulti lyg akis išdegus. Tukas žiedo atsiėmimą laiko asmeninės savigarbos reikalu, kuomet jis gali parodyt, kad jis gali ištaisyti savo padarytas klaidas. Ir dar jis tuo parodytų, kad nesitaikstys su apgavikais ir juos gali pamokyt. Taigi, galiausiai kitą rudens dieną pats Tukas, jo globėjas, turtuolis Batuotas Katinas ir jų šeimos apsauginis Mikelotas Lygnugaris nuvyko Kupiškin, kur nuėjo tiesiai į Pribeldų šeimos butą, kad iš davatkos Vidos pagaliau atsiimtų Tuko jai padovanotą žiedą. Šis žygis iš jų pareikalavo daug kantrybės ir ištvermės pastangų. Mat Vidos mama, Veronika Pribeldienė iš pradžių nieku gyvu nenorėjo nyciečius įsileisti į savo butą, melavo, kad Vidos nėra namie, paskui netikėtai atsirado ir pati Vida, bet ji nė kiek nenorėjo kalbėtis. Žiedo, sakė ji, jau seniai nebeturinti, nes jį jinai pardavė, o kam pardavė, taip ji ir nenurodė. Apskritai, Vida tik dar kartą vėl baisiai užsipuolė pykčiu tiek Tuką, tiek net ir patį jo globėją Batuotą vien dėl to, kodėl jie iš viso vėl prie jos namų durų čia pasirodė. Santykiai tarp šių dviejų asmenų jau galutinai sudužę, tiltų jiems sugrįžti atgal į porą jau nebėra visai jokių, jie – sudeginti negrįžtamai. 2011 m. lapkričio 26 d.
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Nyciečiai Tukas Nykštukas ir jo globėjas, turtuolis Batuotas Katinas iš po vakarykščio savo apsilankymo Pribeldų šeimos bute Kupiškyje ne tik namo parsivežė begalinę nuoskaudą ir nusivylimą žmonių padorumu, bet dar ir patys netikėtai savo namuose sulaukė policininkų vizito. Pasak atvykusių policininkų, vakar mieste Veronika Pribeldienė buvo atėjusi į nuovadą parašyti pareiškimą, kad kaltina nyciečius bandžius laužti jos duris ir brautis į butą. Batuotas bandė aiškinti, kad viskas buvo visai ne taip, kitaip – nieko jiedu tada su Tuku nelaužė, niekur nesibrovė, bandė su Pribeldais kalbėtis iš už durų taikiai ir draugiškai. Bet policininkai laikėsi vien savos tokios nuomonės, kad nyciečiai yra kalti ir turi už tai atsakyti. Kai Batuotas baudą jiems sumokėjo, pareigūnai išvyko. 2011 m. lapkričio 27 d.
Baigiu pasakoti apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Nycietis turtuolis Batuotas Katinas po to, kai vakar buvo su Tuku taip šlykščiai ir neteisingai apkaltinti Pribeldų šeimos nebūtu dalyku, dabar pats jau tiktai gailisi dėl to, kam iš viso paklausė ir buvo nuvykęs irgi į tą Kupiškį. Šiandien Batuotas pakvietė Tuką rimtam pokalbiui ir davė jam tik vieną patarimą – kad jis daugiau niekada gyvenime nebesiartintų artyn prie tos davatkos Vidos Pribeldaitės. Tukas būtinai turi daugiau nebeskambinti Vidai, su ja nebesikalbėti ir laikytis kuo toliau nuo jos namų. Ir svarbiausia – Tukas privalo pamiršti tą Vidą visam laikui. Na, o pats Tukas irgi taip pat visiškai pritaria savo globėjo nuomonei, kad būtina jam visiškai išbraukti tą miestietę davatką Vidą iš savo paties gyvenimo. Pabaiga. 2011 m. lapkričio 28 d.
2022-01-26 20:58
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-03-20 16:57
Vienaturtis
Jūsų tokį stebėjimasį dėl manojo kūrinio galiu visai ir paaiškinti - skubėdamas tiesiog nukopijavau tuos tekstukus nuo aprašymų po mano piešiniais esančių, juos paeiliui sujungiau į vieną darinį ir neatkreipiau dėmesio į tai, kad kai kur kai kas čia vis kartojasi. Sorry dėl to!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-02-06 11:59
ONYX
Keista būtų ateiti į famžntastikos skyrelį ir mėginti visus sužavėti provincijos buitiakais, kad ir raštinai aprašytais, kad ir ironiškais. Aš jum sutaupysiu laiko, apsidairytkite - čia visai ne ta smėlio dėžė.

Gal mėginkite kelti į prozą arba šiukšlenke, jei jau neturime čia jokio post-modern-avangardistinio skyrelio.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-02-02 21:32
Aurimaz
Autorius žino, kaip užpi** skaitytoją...

Jei nori išsidirbinėti, tai ok - nieko nesakau. Bet jei nori kažką rimto iš savo rašto išgauti, tai visų pirma reikėtų rimtai tam nusiteikti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-28 06:14
Pri
Pri
Daugokai prirašyta
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą