eilėraščiai iš durnyno I

mano dienos seniai suskaičiuotos
nors jų nieks niekada neskaičiavo -
žinau sako
praeina sako būna geriau
bet aš
vis víeną
nematau ir man -

šie kambariai be durų
šios durys be rankenų

galbūt visa tai tik parabolė,

o galbūt aš ir vėl pergalvoju -

pàprasta

yra šioks toks gyvenimas ir tu jį - gyveni
nu ir kas - nu ir nieko - ir viskas

tik vis labiau bijau
iššvaistyt laiką,
kas ne mano, pasirodo dar reikia
atskirt kasyrakonėra
todėl galima sakyti, kad
keĩsta -

akimirka ir nutrūksta mandolinos styg-

kažkaip netìkra, o gal tìk nesinori tikėt
kaip gera būtų pagaliau nutilt ir
niekada daugiau -

nei per anksti, nei per vėlai tik
esant laikui

kurio beviltiškai mažai, kuomet žinai,
kad baigsis vieną dieną

esamasis laikas