Akimirka

Jeigu kažkas pavyko gerai,
na ir kas, kad niekas nepastebės to,
bet juk ne veltui stengtasi –

miške nesvarbu gaisrui, kad stagarai
liko, kąsniui titulą duok skanėsto,
tyla paklaus – ar spengt esi

pasiruošęs? Visi tik apie save klausinės.
Ir tik prasmes perkeltines
tarp eilučių apie save jaus.

Užmarštim pustys. Iš vienos pusnies
nesprendžiama apie šaltį, nes                       
ji per maža išvarvėt mėnesienai, žavėjaus

viskuo, kas netvarkinga, padrika
iš pirmo žvilgsnio, antru gi
nuostaba pribloškianti kaip visados –

jungtimis, dermėm, taip pat, ir ką
besakytum, lengvumu, panašiu į drugį
ant beveik perlenktos lazdos.