kai sakai - tulpės - sakai lėtai teka
šakomis kamienais
žąla
miesto pakraščiai
aukso žuvys skęsta
po ledu ir nieko
nesigirdi triukšmo
šalčio
šukės
barstosi
žėri
kaminuos ir be manęs taip
šalta be manęs taip
lengva
gelsta tyliai gęsta
švelnūs vakarai
dar pilkesnės nei šešėliai
baimės šiepia
si
sėlinu į vieną pusę
į bekraštę Rusiją
siekiu taigą, siekiu sniegą -
nieko aš nebesiekiu
ir neišeina mano dienos, kažkada
atėjusios
ir nesigirdi triukšmo, nieko
ką sakai


literatūrinė brangutė






