Trumpiausią metų naktį
tyla susirangė prie kojų,
ji, kaip katė, ant kelių glaustosi,
o aš, lyg sapne, klajoju...
Sapnas į Elnių Slėnį vilioja -
ten rūkas, kaip pienas, tirštas,
sapnas veda per pelkę,
kurioje takas, kulgrinda grįstas...
Einu taku, užmarštimi apaugusiu -
Kalėdos stebuklų metas:
štai ant eglutės šakos žaislas
mamytės rankomis megztas,
eglės viršūnėje – septynkampė žvaigždė,
ją tėvukas iš liepos išdrožė,
o štai tą Spragtuką, iš pasakos,
savo rankom padarė brolis,
sesė – ilgais kaštonų karoliais
eglę tris kartus apjuosė,
dar mažutė mergaitė,
iškarpiau snaiges iš popieriaus...