Žiemos atvirukas

Tau nupiešiu žiemos atviruką
Bus daug snaigių ir sniego pusnių.
Piemenėliai prie tvarto suklupę
Pirštukus ties virš laužo liepsnų.

Dar apsnigtą šermukšnį nupiešiu,
Bei raudonas jo uogų kekes.
Ant šakos bus zylutė nutūpus
Viršum kelio į kaimo šviesas.

Tolumoj prie bažnyčios, ant kalno,
Glausis dešimt namelių kreivų.
Languose jų uždegsiu po žvakę,
Bei žibintus prie durų tamsių.

Kils iš kamino dūmai į dangų,
Kils į dangų ir maldos žmonių
Tau nupiešiu žiemos atviruką
Su užšalusiu upės taku.

Takas ves šalia miško ir ėdžių.
Kelios stirnos rupšnos greta jų.
Kris žvaigždė, bet tau jos nenupiešiu.
Tik daug snaigių ir sniego pusnių.