Metai eina

... Metai eina per Kalėdas
su maišu kalėdinių dovanų.
Maiše-vertingos dovanos arba tik blizgučiai-
kiekvienam pagal nuopelnus ar pagal Dievo siųstus nurodymus.
Nepavydžiu niekam nei brangių dovanų, nei blizgučių-
man jau nieko nereikia.
Tik keista, kad turėjau aštuoniasdešimt penkius metus nugyventi,
kad pasakyčiau,, MAN NIEKO NEREIKIA,,
  Tuoj vėl Naujieji, o juk nieks nepasikeis-iškiliausias Dievo kūrinys Žmogus
gal šiek tiek pasens, gal šiek tiek raukšlėtesnis taps. Ir tik tiek.
  O gyvenimą barėm,
dėl nesekmių kaltinom jį.
Lyg storą vinį į jį vis kalėm,
o kad jo nebėra-patikėt negalim...
Taip viskas laikina ir viskas amžina, -
į kalną kopiam, atgal nuriedam,
bet vėl skubam ir lekiam,
deja, -nespėjam, mirtis aplenkia...

Linkiu rašikams laimingų metų-gyvuokit, kurkit, tik lai mirtys jūsų
neaplenkia. Nuoširdžiai-herbera