Per atostogas mirksnio

Betarpiškumuos
Glamžosi miškas išbalęs 
Sodriai dažydamas medžių kamienus
Atataria dūdmaišiais proskynų gėlos
Įaugusios sočiai

Ant įšalo gruodas išaižęs beplunksnius sparnus
Pasiduoda
Te čiuožia naktiniai čiuožikai
Krebždena stiklus
Po atviru dugno skliautu
Rugpjūčiais pabirę šermukšniai
Lėtai glamonėja vyzdžius

O ant
Begalybėmis augančio sniego
Vėjas nusirengė maršką
Veidu sučežėjo
Rūškanas šūksnis apuoko
Grogu
Upelis prasiveržė augti
Į žemę
Ir vėl apsirėdęs save į tylas
Užaugo lediniu delnu
Kur šilumos bėgo tarp eglių šakų

Ir šitaip lengvai
Per atostogas mirksnio
Žibsinčios aikštės miškų įskambėjo
Dar vienas rytas šukuotas naktų
Atvertė knygą baltu
Sniego lapu
Vardais
Įsimylėjimo
Užrašytu

© Sigitas Orantas-Sausis
2021. 12. 14.
00'12