Anti-Amarok

Tada kitados laksčiau aš jaunas ir dar neapsiplunksnavęs
Su garbinga vilkų banda, kurios papročius
Ir slaptą žiniją vyliausi aš pagalėj perprasti.
Tai spėri buvo gina!
Tai įnirtingai vijo mane bendras instinktas,
Kai mes, likimo broliai, skutome išilgai
Sutemusios girios, paskui Grobį, savo jaunumu
Ir žviežiu krauju mums pasižadanti.
Tai buvo pažadas, nevalingai ištartas
Silpnumo akimirką tarp medžių viršūnių
Lūžtant Tamsiausios bežvaigždžiui -
o juk vis tiek nuo lūpų jis nuskrido
į mano klausą, manop ir manęs linkui
O juk vis tiek tas neverbalinis taip
užlopė mano krutinširdies pramušimą
savo rudenišku bičiu tirštumu
kad vėliau degtų ten po plazdančia
tamsių kambarių šviesa - tuose aukso kambario
kandelebruose, tame akmens kape.
Tai jį, tą kvapniają esenciją, tą maginantį gyvenimą,
Mano gauja siekė išmušti iš to antilopiškų kojų nešamo
Miražo, kuriuo apgirtę mūsų nasrai ponaktyje skambėjo.
Tai jis, idealas, kraujas plakantis išliejimui
Jaunos gyvybės plakančiojoj kėlė mums dvasią
Tikėjimui ir žygiui tada kai amžinnaktė
Tyvuliavo rami tarp krantų ir vien tik
Aitri spekuliacija lieptų viltis vilties.
Tada tame kraujiškame gynime, toje varoje
Link šviežio jausmo, aš tiesa buvau tik
Nedašutęs ciucikas, kuriam bandos vyresnieji
Netingėdavo patraukti per dantį -
Drąsiai galiu teigti, jog jų man būta vilkais -
Aš bėgau išties vilku, nes giliai širdyje
Ruseno viltis jog,  net kai Auka parkritus ant grindinio
Lies iš savo daugiaskaičių žaizdų sprangų gyvenimą
Ir nebesustabdomi skaitligi nasrai sieks ir draskys
Po truputį pasiduodančią žviežią mėsą, (kurių syvai švelniai
Niuniuoja drebulėmis virš mėnesuoto peizažo
Vėjyje - pasotinantys ir bėgimą šioj amžinnaktyj
Malšinantys syvai!)
Šioje masinančioje misterijoje gaujos vyresniųjų
Būsiu leistas ir aš iš ant balto kailio atsiveriančios
Patiklia burna žįsti tą purpurišką ir mielą
Vampyriškai į savo priešpriešą atvirstanti
Pirmiškumą.
- O! tą puotos valandą prieš mane atsivėrė
bandos slapta žinija... O gyvybkrauji mano nasruose
ir gerklėje, tai bent gėralas, tai degina!..
Ugnie ant mano liežuvio, koks skonis,
koks skonis!..