Permainų šventė

Kai sniego kąsniais
prausiamas Vilnius,
o ausinėse Adele prašo ramybės,
aš nešuos ją pačiam savo kamieno centre
ir stebiuosi,
kada spėjo ateiti,
bet labiausiai, kad pasiliko.
Kad gyvena ten -
pačiam kamieno centre,
kai nebereikia patvirtinimų,
kai jau viskas tvirta,
net jei kartais dar tirta
nuo vėjo ar ugnies
sujudėjusios konstrukcijos,
kai vėl lapkritis,
bet tu vis naujas,
kai seni įsitikinimai išplukdyti jau prieš kurį laiką
prasilenkė su Nojaus laivu.
Kai išskalbtos burės,
kalnieriai išlyginti ir vėl suglamžyti,
matyti, kad dėvėti,
kad šventė kasdien
paminėti save,
atsistoti lovoje iš pat ryto
tris kartus apsisukti
per meditaciją
ir pasakyti -
taip yra
taip yra.
Taip yra.
Ir tikrai.
Tam kamieno centre
jau yra taip,
kaip norėjai kadais.
Tu jau išsipildei.
Ir tikrai kiekviena kelionė -
yra kelionė namo.
Į save.
Per save.
Su savim, kai saugiausia.
Smagiausia.
Ir laimė kai krenta dideliais kąsniais
ant tavo Vilniaus šaligatvių,
o tu nebepraeini pro šalį,
nebemindai,
pakeli kiekvieną mozaikos dalį,
dedies į kišenę ir pažadi sau,
kad paduosi kitam,
dar nuleidusiam akis.

2021 11 27 Po MO parodos “Permainų šventė”, beklausant Adele “Easy on me”.