Performansas

graudi tuštybė ropoja per dykumas
paslysta balkone įsitaiso prie lango

prie žvilgsnio žuvys nekimba
tik keletas pseudorefleksijų

tas gyvis dar stebisi
kai pagauna ir įgrūda jį patį

bambantį ir kriuksintį
kartu su jūrų kiaulytėm
prasmirdusion dėžėn

dabar jis guli ant kraiko
ir savo gyvenimą vadina

performansu