Žiūri į baltą lapą, nerandi nė
mažiausio žodžio, tinkamo juoduoti,
kuriuo galėtų prasidėt grandinė
laikyti prasmei pririšta, juo duoti
užtikrintumo inkarui į niekur nirti.
spalva atsitrenkė į tylą, tai taranas,
tokie dalykai tylai reiškia mirtį,
kažkam tik skaičiai tai tėra, nes
net vieno žodžio triumas gali
priimti aibės krūvių sunkį,
raudonume rodyklė, garo skalė
trumpa, atgal negrįžta slunkė,
ir žodžio laivas horizonte lydos,
kur sankryžų baltumai vėjams
paskirsto kvapą Atlantidos,
ir tegul bus lengva erdvė jiems.