2

ŽVAKĖ

Kaip žvakę uždegiau vaškinę galvą,
kuri nuvarvėjo į širdies formos indą.

Kažkurį laiką buvo šilta ir šviesu.
Tuomet praradau sąmonę.

Pagalvojau: nežinau ar degsiu kitą -
be širdies negaliu, nors ir šalta bei tamsu.


IR VĖL

Ką mąsto žmogus papuolęs į kito glėbį?
Kaip jam buvo gera būti vienam.
Bet jis vis tiek puola,
Šoka nuo skardžio
Ir tikisi,
Kad jį kažkas pagaus.