prie virtuvės stalo
duona tik riekelėmis
kalbos iki galo
trupinius nuvalo
tėtis keps mėsos
o mama niūniuos
noriu tik riekelėmis
duonos siekiu stalą
tyloje nutilę mes
turime savas svajas
noriu iki galo
suraikyt riekelėmis
ragana Joniuką
krosnin jau įbruko
nori jis saldainio
nori jis pieniuko
1987, žiema, Kelmė