John Surman

Paskutines dvi savaites
klausausi tik jo muzikos. Šaltis gilyn, karštis į
šonus, mušamųjų šepetėliai laisvai tęs
pulsavimą be išimties klaidelei, ištisi

slėniai garso pievų su miškais,
kylant link debesų šlaitai uolas nusimeta,
kur samanos niekuomet neužkais,
o šaltiniai kris užsimerkę visi. Nata

po natos dusliau, pauzė po pauzės
taip pat – štai ta vieta,
kur aidas nusirengė ir ilgai prausės,
o žemai kažkur laukė balsų svita.