Įpusėjus rudeniui

šaltas dvelksmas
nudobia kiekvieną
nepasiruošusį niūrumai
liūdesiui drebuliui
ir įmeta jį į duobę

matymas mintimis
gali būti tai kas nutiks
ant kaklo žvarbuma
raizgo lizdą

galilêjos ir galilėjiečiai
lėlės gėlės mielės
ir mieli tautiečiai

stulpas tarp tulpių
bulvių lupenos
kiaušinio lukštas
suaižytas smulkiai

kaina kurią sumoki
mokesčiai lūkesčiai

su rudens žvarba
prasilenkdama
artėja žiema

sako šulinio paviršiaus
mėnulio atspindys
nepasieks niekada
nes ledu
jis apsitraukia pamažu
o kartais staiga

jeigu tai ir tiesa
Alisos veidas liūdnas
galima užmesti meškerę
mušti delnais
į stogo skardą ar būgną

pasakos man
kuo labiau senstu
tuo labiau patinka

pramuši ledą sidabro nerasi
rasi įšalusius

nulenktą svirtį begalvę
kibirą kuriame galvos taip pat nėra
ir vieną iš tų kuriems
amžinai taip nutinka

vilko uodegą kelias žuveles
lapę negyva apsimetančią
ilgas ausis karalienės kortas

seno kuino kanopas
keletą nuskandintų vaikų
golfo kamuoliuką ir triušį