Tarp miškų ant laukų
Stovi namas žmonių
Ir pavargęs, ir liūdnas be saiko;
Baltas beržas šalia
Tartum seniui lazda –
Lyg lemtim laikas vargšą prilaiko...
Kiekviena tuštuma
Lyg skylė – nežinia
Laiko prasmei priartina baigtį –
Tad jis sukas ratu
Išgalvotu žmonių,
Kad palengvintų jam sunkią buitį.
2. SENATVĖ
2. 1 ŽIEMOS RYTAS
Tarp miškų ant laukų
Rytas žvilgsniu lėtu
Prie gamta paspalvotos trobelės
Užpustytų keliu,
Kiek pašluotų taku
Brenda budinti amžiaus bobelės.
Tvartuke pergriautam
Girdis vištų „ai man“
A... jau kiemas link jų nupėduotas.
Nesumiega senai –
Reik judėti kol gyva –
Vis tik ratas
Ne jos sugalvotas...
2. 2 ŽIEMOS DIENA
Tarp miškų ant laukų
Stovi namas žmonių. –
Nesuprasi,
Kaip ten? –
Gal apleistas?
Vėjas trinas landus,
Šiferinius lapus
Bando kelti
Lyg koks poltergeistas...
Ir nebylūs langai
Iki pusės dengti
Nuo senumo išpilkėjusiom skiautėm
Abejingi viskam
Vakarėjant keliam
Vėpso autikus toliu nuplaukiant.
2. 3 ŽIEMOS VAKARAS
Tarp miškų ant laukų
Stovi namas žmonių.
Pilkšvas dūmas į mėnesį draikos.
Žiburėlis skurdus
Vieno lango stiklus
Murzinai nutepliojo lyg vaikas. –
Šilumos gal gana,
Nesušalus ranka
Šuniui putrą drebėdama maišo. –
Įpratimas – gal būt,
O gal noras turėt
Gyvą būvį –
kad jis nesibaigtų...
2. 4. ŽIEMOS NAKTIS
Tarp miškų ant laukų
Dar tamsiau nei tamsu –
Ir į nieką pavirsta trobelė.
Šaltis, sniegas – pūga
Tartum laiko ranka
Bando plėšyti jungtį lyg kelią...
Koks ten miegas senam...
Girdisi, kaip šuva
Nelabuosius į pašalius vaiko..
Ir kelies tamsoje –
O veide šypsena –
Lyg šventadienio lauktum kaip vaiko.
3. ***
Tarp miškų ant laukų
Stovi namas žmonių,
Laumių rankom iš tarpo išstumtas,
Čia vienatvė sena
Bando gelbėt viena,
Širdyje kas per laiką sukaupta.
Amžiaus greitis – tenai,
Materialūs turtai –
Ką galėjo pasiglemžė miestas.
Pavilioti vaikai
Ten išėjo takais –
Ten svajonės užgesta lyg geismas.
... tarp miškų ant laukų
Likęs namas žmonių,
Atminimus lyg paukštis užtūpęs,
Saugo šilmą gyvų
Ir tikėjimą jų,
Kad lyg laivas atplauks gražus laikas.