6oku vienas namuose

Nemato niekas – šoku namuose.
Krosnelei žinant, pusnuogis ir basas,
man perskaityt  garsų vienam esė
sąnariuose – pakaks, čia aš padangių asas

ir – juk nemato niekas – šoku, tai
nestebina, o ir nevargina grindų, nes
jos žino, tuo metu aš jau aukštai,
ir visos mintys – palaidūnės,

nors be užuolaidų visi – o taip, visi –
langai, fortepijonui nesvarbu, jis metęs
beveik paskutinius rūbus taip pat, o tu esi
nuogesnis dar ir vėl nepilnametis,

ir šoki sau anų laikų sapne,
žinodamas, kad niekas to nemato,
vaizdai susipina pyne
dugnų ir horizontų – vienuma to

įvardint neįmanoma, o net ir nesvarbu..,
tegul greičiau ateina nuovargis gerasis
ir žingsniai grįžta šiapus prie ribų –
religijos priekin ir gylin rasės.