Koliažinis sonetas

Toli kalnuos kažkas trobelėj šluoja aslą.
Čia, oro uoste, Rent a car pasiūlė Teslą
ir visą vakarą aš tyrinėju Oslą,
bandydamas galvoj susikonstruoti mįslę,

kuri padirgintų smalsuolio uoslę,
ir jis papurtytų sau smegenis lyg žaislą,
nutaisęs veido išraišką – oho net – mąslią,
ištartų paslaptingai frazę duslią,

kad gali akyje tiesa palikti krislą,
o krislas tiesą rodytų lyg purslą,
kaktoj raukšlelė nesukrus – lai

tik rūkas Varšuvoje išsisklaido. Tikslą
turiu  dar šiąnakt vaikštinėti palei Vyslą,
kur sūkurių daug įvairiausių veislių.

Žiūrėt į sūkurius, įsivaizduoti valsą.
Kur nors toli kažkas trobelėj plauna aslą.
Kava – aerodromams aukso gysla.