Akiplėša

AKIPLĖŠA

Ištrauk manę į šviesą
Nes galvoje akiplėša apsigyveno.
Jos balsas spiegiantis ir susuktas kaip drėdas,
Jis drasko mano gerklę iš vidaus.

Ištrauk manę į šviesą
Neapkenčiu aš kruvino pavėsio
Ir irstančios neapykantos sūrios,
Tos vilko balso vienumos...

Atsakymo nežino niekas
Kodėl akiplėšai taip pasirink sunku,
Atrodo vakar dar gražiai kalbėjo,
O šiandien stovy salės vidury
Ir spiegia stveria draskos tarpdury.

Ištrauk manę į šviesą
Aš paskutinius savo liūdno kelio žingsnius praeinu,
Nesumokėtos skolos, prarasti vestuviniai žiedai
Manęs neatpažįstantys vaikai.

Ištrauk manę į šviesą,
Kad pasimelst aš už tave galėčiau.
Klūpėdamas, neatsargiai ištartus žodžius sugrąžint,
Paprašius tavo Atleidimo –
Paskutinį žvilgsnį prisimint
Ir prarastų svajonių išdidumą nuramint.