Pagarbinsiu tave, valdove mano,
karalius man tu amžinai,
žinau žinau - dar nesutemo,
žydės net žiemą tau žiedai.
Žinau, tu negali išeiti ir palikti
be savo rūpesčio tautos,
į tavo vieno širdį lėkti
žodžiu, jausmu be atvangos...
Į tavo vieno būtį - ir šiapus, ir anapus
vis saulė tau spindės,
nors nukritai kaip rudeninis lapas,
esi tu spindulys šviesiausiosios žvaigždės...