Kaiminystė. Pirmasis pasakojimas apie Įsikūrimą.

Pradžioje mes išsiskyrėme. Tada atsirado skelbimas, banko paskola, dokumentai, „štai - jūsų raktai“, tarė brokerė. Taip viskas įvyko ir atsirado mano namai.

naujųjų metų išvakarėse atsirado kaiminystė.
įnešiau paskutinę dėžę, o po fejerverkų
išaušo rytas ir prasidėjo pirmoji diena.
kaip Dievas tarė: „Tebūnie skliautas viduryje vandenų“
ir šitaip vandenis nuo vandenų atskyrė,
taip betoninė siena skyrė mane nuo mano kaimynės.
dar virtuvės lange man ją teko matyti –
buvo žila, neprigirdinti.
atėjo vakaras ir išaušo rytas,
o per naktį kaimynė pasimirė.
antroji diena.
Dievas tarė: „Tebūna sutelkti vandenys.. “,
bet nebuvo kam pabaigos išgirst.
pasirodė policija, duris užplombavo
ir Dievas kalbėjo:
„Teželdina Žemė augmeniją: augalus, duodančius sėklą
ir visų rūšių vaismedžius, nešančius Žemėje vaisius su sėklomis. “
taip ir įvyko.
neužilgo atsirado anūkė, plombas nuo durų nulupo,
atėjo vakaras ir išaušo rytas,
trečioji diena.
Dievas tarė: „Tebūna šviesuliai dangaus skliaute
dienai nuo nakties atskirti“,
bet Dievo nepaisė naujoji kaimynė,
dieną naktį vienodai liejo širdį.
tik trečiają dieną ji pasikvietė draugą ne vieną.
vakaras atėjo ir išaušo rytas,
ketvirtoji diena.
nesvarbu ką Dievas kalbėjo,
ketvirtąją dieną kaimynės draugai
pro balkoną lipti pradėjo,
dužo stiklai, teko kviesti policiją.
tik vakare ji atvyko, kai nieko neliko.
išaušo rytas, penktoji diena.
Dievas tarė: „Tepagimdo“, o toliau jo neklausė
ir už sienos vaikų klegesys pasigirdo.
Dievas kalbėjo vis tiek: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą“
ir iškilo pavojus mūsų Edeno sodui,
kai laiptinėj pasipylė šlapimas.
vakaras atėjo ir išaušo rytas.
apie šeštąją Dievo dieną nedaug parašyta,
gal ištisą dieną į tai kas sukurta žiūrėjo,
norėčiau ir aš toliau nerašyti, žiūrėti
ir pailsėti septintąją dieną,
bet nežinau ar esu dievas
ar velnias visgi
nuo pat ryto skamba muzika,
o ašarinės dujos vietoj kaktuso žydi.