Sekmadienio romantika

„Koks romantiškas sekmadienis“ – pagalvojo Egidija, kruopščiai puode maišydama verdančius kaspinėlius. „Bet itališkai jie skamba žymiai romantiškiau – pasta mega di cato farfalle – tiesiog poetiškai“ – ir operiniu balsu dukart sudainavo pavadinimą, pritaikydama savo sukurtą melodiją.
    Kompiuterio ekrane suskambo fortepionu grojama Šopeno Rudens sonata. Egidijai ši melodija priminė švelnų artėjančio rudens dvelksmą. „Artinasi romantiškas metų laikas“ – Egidija užsisvajojusi priėjo prie lango.  Švelnioji gudobelė rausva spalva nokino uogeles, o šviežiai pražydusi princesė Aleksandra tiesiog švytėjo rožėms būdingu ryškumu. Angliškų rožių žiedai skleidė ypatingą šviesą apsiniaukusios dienos fone, ir Egidija išbėgo įkvėpti jų puikaus aromato.
    Kiek tolėliau daržinė balandūnė didžiavosi savo vešliu krūmu tamsiai violetiniais lapais, o šalia šluotinis burnotis, nutaisęs tamsiai raudoną šypseną, mėgavosi savo aukštu stotu.
    Krūminė perilė, lyg gera giminaitė, siuntė linkėjimus daržinei balandūnei, o Tunbergo raugerškis kvietė pasigrožėti sunokintomis uogomis.
    Kanadinė rykštenė skleidė ryškiai geltoną šviesą europinių kukmedžių draugijai, o smiltyniniai lendrūnai iš toli jiems mojavo, pučiant švelniam vėjeliui.
    Egidija, užburta šio gamtos grožio, keliavo toliau, gėrėdamasi nuostabia augmenija, visai pamiršusi puode verdančius makaronus.
    Sidabražolės krūmas, tankiai apkibęs mažyčiais žiedeliais, švytėjo lyg žibintas, o kiečiai, gausiai išsikeroję, skelbė savo didybę.
    Antys, saugiais atstumais sugulusios, saldžiai snaudė, snapelius plunksnose paslėpusios, tik viena tvenkinyje plaukiojo žuvelių draugijoje, kurios vis išnirdavo ir žiopčiodavo, lyg prašydamos kokių skanėstų.
    Iš virtuvės atsklido verdamų kaspinėlių aromatas, jei taip romantiškai galima pasakyti apie svilėsius. Egidija nuskubėjo gelbėti puodo ir jai tai pavyko. „Koks romantiškas vaizdas“ – Egidija svajingu žvilgsniu nužvelgė ketčiupu papuoštą, kiek prisvilusį patiekalą. Gero vyno taurė šalia, raudonskruosčių obuolių vaza ir kekė vynuogių bei papūstžandis ananasas... Dar aromatinga žvakė... „Kone romantinė vakarienė“ -  nusišypsojo Egidija – „vakarienė vienai“.