Vasaros naktis

Šikšnosparnio sparnas -
skaisti mėnesiena -
tarytum po parką
po vienkiemio kiemą,
beržus augalotus,
pušis vėjui glostant,
išėjo dvasia pasivaikščiot
į uostą.

Maloni šiluma
nuo žemės krūtinės,
iš paukščio namelių -
iš sapno vingrybės -
tarytumei fonas
nutolę birbinės...
tiek švelnios
it rasos po kojom skambėtų,
išplaukus širdis
versmėse sualmėtų... -

Taip tykiai išėjo
naktim pasidžiaugti -
spalvų paviliota, minties prisiglausti,
kad gali klajoti
plačiausias platybes,
kad gali neboti
tvėrėjo galybės...

Ir greitis, ir sunkis į vieną suplaukęs... -
mintis už žinojimo artimo šaukias... -
Momentas - už ūko...
Momentas  - sietyną
lyg specialistė savaip perkabina
ir tirpsta iš laimės,
kad gali suvokti...
kad gali dalintis -
savų neapvokti -
ir toliais, ir giliais.
ir meile ant kiemo... -

Tarytum drugelis -
dvasia mėnesienoj...