Skausmas (tęsinys)

Rita, stebėjusi Rimantės būseną, pasiūlė išeitį. Rimantė, kiek padvejojusi, sutiko, ir abi draugės, susikrovusios lagaminus, išvyko atostogauti į Graikijos salą.
    Nusileidus lėktuvui, jas pasitiko šiltas, jūros dvelksmo prisodrintas oras, saulėtas dangus ir linksmai nusiteikusių atostogautojų šypsenos.
    Kiekvieną rytą po pusryčių draugės keliaudavo prie jūros, maudydavosi šiltame, saulės spinduliais žėrinčiame vandenyje, vaikščiodavo pakrante ir gėrėdavosi tolumoje plaukiojančiais baltais  laiveliais.
  Vakarais vaikščiodavo po miestelį, o saulės palydėti susėsdavo jūros pakrantėje ir tylėdamos stebėdavo, kaip didžiulis geltonas kamuolys sparčiai leisdavosi į jūrą. Vaizdas būdavo kerintis.
    Kita aplinka, nauji įspūdžiai ir pamatyti nuostabūs vaizdai Rimantei buvo tik į naudą: atitraukė nuo niūrių minčių, pagerino savijautą, suteikė ramybės ir pasitikėjimo savimi. Rita džiaugėsi pralinksmėjusia drauge ir pavykusia kelione.
    Atostogos baigėsi su gera nuotaika.
    Nors lėktuvas jau nusileido, bet atostogų neišdildomi įspūdžiai liko atminty, liko nuotraukose, liko ilgam. Rimantė nebegalvojo, kas jos laukia rytoj, kokia nuotaika pasitiks naują rytą ir, pagaliau, kas bus po mėnesio, po metų. Jai buvo gera dabar.
    Įėjusi į namus, pajuto ką tik šviežiai išvirtos kavos kvapą. Virtuvėje sėdėjo Eimis. Nedrąsiai pažvelgė į Rimantę.
    - Atleisk, jei gali, pasielgiau kaip tikras bailys. Aš tada tave pastebėjau prekybos centre benubėgančią. Pagalvojau, kad man niekada neatleisi, todėl nusprendžiau nebegrįžti. Greitai supratau, kad šis sprendimas buvo skubotas.
    Rimantė matė, kaip jam sunku kalbėti. Ji nepratarė nė žodžio. Joje sukilo neseniai skaudžiai išgyventi jausmai, davę suprasti, kad skausmas niekur nedingo, tik šiek tiek atlėgo.
    Nieko nepasakiusi, nuėjo į kambarį. Jai reikėjo pagalvoti apie viską, kas vyko jos gyvenime pastarosiomis dienomis.
    Rimantė nepajuto, kaip saldus miegas panardino į saulėtos salos šiltos jūros gelmes.