Rašyk
Eilės (75640)
Fantastika (2217)
Esė (1518)
Proza (10664)
Vaikams (2557)
Slam (50)
English (1165)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šiandien knisdamasi toliau gilyn po savo šabakštyną radau 1997 metų savo eilių sąsiuvinį. Tiesa pasakius net nemaniau, kad toks yra. Žmonių kai kurių, kuriems radau dedikuotas eiles, net nepamenu... Eilėraštukai tokie naivūs ir labai daug paukščių, net stebina, niekas pasirodo nepasikeitė, visada jaučiausi tarp čia ir kažkur... Vienas eilėraščio epizodas labai užkabino savo jumoristiškai tikrovišku požiūriu į matyt tada mane ištikusią eilinę dramatišką būseną, tad pasidalinsiu su jumis:

Ir liko danguje kabėti
Viena meduolio pusė...
Surijo kitą
praskrisdami naktiniai paukščiai.
Bet aš tikrai bandžiau iš jų atimti,
Kai įsivėlė jie į medžių plaukus.
Kad sau galėčiau pasiglemžt
Ir niekada
Jau niekad nebejaust
to laisvės alkio.
***
Bet nugarmėjo trupiniais
Į tolstančių naktinių paukščių vidurius.
Ir liko danguje kabėti
Viena meduolio pusė.
2021-07-26 17:08
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2021-07-27 21:15
negeras_2
kas tau atsitiko?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-07-27 09:55
Žilis van Gogas
galėjo būti du atskiri kūrinukai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-07-26 19:04
Mintautė
Įdomu atrasti archyvinius užrašus ir paspėlioti, kokia gi būsena tada buvo apėmusi? Dar įdomiau, kai tos būsenos niekaip neatsimeni ir tada belieka "Viena meduolio pusė". :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą