Rudeninės alyvos

vakaras rangosi murkdamas
mėnulis nesuranda kelio 
debesų labirinte
tiek daug tylos
venose pulsuoja
skaudžiai
paskui mūsų saulėlydžio
spalvos ir garsas
išsiropščia
iš atminties ląstelių
į šėlstančią nerimo jūrą
ir išplaukia
rudens uosto link
o tavo planetoje
žiedlapius barsto alyvos