Odė eilėraščiui

Tu pats geriausias mano eilėraštis,
Švelnus, be alergenų, be grimo.
Net nuotaikų įvairovei čia leista reikštis:
Kąsnelis biliūno, šiek tiek parulskio,
Žiupsnelis brolių grimų.
Esi tvarus kaip geismas, paveikus it šamanas,
Jei reikia – šauki, kur jautru – pritildai,
Tu geresnis nei koks nusmurgęs romanas:
Jis sielą išsemia, tu – pripildai.
Ir man šlykštu, kai tave kas čepsėdamas skaito,
Glamonėja tavo esmę vos ima brėkšti,
Pavydžiu, kai jau trečią kartą liežuviu tave raito,
Todėl amžiams, mielasis, tave suplėšau.