Žvirblis ir čimčiakas

Ant šakos naminis žvirblis
Stebi kitą paukštį,
Daug mažesnį ir dryžuotą,
Žiūrintį iš aukšto.

Mato juodą jo smakriuką
Ir raudoną kaktą.
„Čik-čirik! “ – jam bando čirkšti,
Tas „če-če! “ – atsako.

- Kaip tave vadint, dryžuoti?
Žvirblis drąsiai šneka.
- Ar nepažinai, žvirbleli?
Aš vardu čimčiakas.

Čia aš laukiu savo draugo –
Linksmo čivyliuko.
Gal matei kur, raudonuoja,
Lyg koks obuoliukas?

„Tiv-tiv-tiv! “ – aukštai, virš medžių,
Pulkas čivyliukų
Žvirbliui ir čimčiakui šaukia:
- Junkitės prie mūsų!