***

Rymau prie sudužusių laimės šukių,
Blaškaus tarp dviejų ugnių.
Ir ieškau laimės
Ten, kur jos nėra.
Kai tyliai užveriamos visos durys,
Kai nakčiai paliekami langai,
Ir žvaigždės krinta iš dangaus,
Kai dega mintys, protas ir jausmai,
Kai vienišas medis stovi lauke,
Ir jo lapai tyliai šlama,
Kai vienišumo šmėkla persekioja
Mane ir Tave,
Kai ieškau
Kažko tikro, nepaliesto ir neapsakomo,
Kai tyla užgniaužia gerklę,
Kai bandau pagauti tą laimės paukštę...
Tada aš mirštu...
Iš nevilties...