-

Gulint prie smėlio laikrodžio Nidoje,
kur kopos žino daugiau
nei bet kuris kunigas,
suprantu, kad man rūpi taisyklės.
Nekalbėti.
Kalbėti tiesą.
Bučiuotis taip, kad ir jam patiktų.
Visur suspėti laiku.
Kai pirmą kartą bučiavausi Gedimino kalne -
buvai žadėjęs,
kad man viskas bus ypatingai.
Mes jau buvome.
O aš.
Keliauju toliau.
Kur būsiu apkabinta nuogo šilto kūno.
Po to,
kai išsimaudysime šaltoje jūroje.
Prieš tai,
kai ryte paklausi,
ar noriu kavos -
čia ir dabar,
kai tavo rankos jaus
mano įkvėpimus ir iškvėpimus.
Kai mano rankos
jaus tavo rankas.
Net jei mes kada nors virstume samanomis,
žinok, kaip man tai patiko.
Noriu, kad žinotumei.
Todėl užrašau.

2021 05 29 Nidos meno kolonija. Rašymo stovykla “At-mintis”.