Nakties sūkuriuos
Stabai
Metaliniais dantim
Žvangina mano dienoraštį.
Iškrypę jų pirštai
Ant sienos
Šešėlių teatru
Iki gaidžio giesmės
Nenurimsta.
Ir klykia vėjas,
Įstrigęs jų rankose,
Balsu į krūtinę
Įdrėksdamas:
Dėl ko iš tiesų gyveni...