Atnašos

Prieš atnašavimui prasidedant
sutrūkčioja petnešos

pilko liūdesio nuplikyti
tekstai nokinasi
įžvalgos formuojasi
atsiranda nesitikint
ir iš niekur

kai tu lauksi pilnaties
ir užguitųjų atnašavimo
rytojus ateis nuolankiai
nusižeminęs kaip tiltas
permestas per lifto šachtą
papuvęs

tu lauksi vyšnių sodo žiedų pūgos
lauksi kol žydų karalius pražuvėlis
apdainuos savo tris šimtus žmonų
ir septynis šimtus sugulovių

laukimas bus ilgas
toks kad nė nepastebėsi
dangus taps buveinės lubomis
o paukščiai ims kilt
iš apačios

kas kartą dainuojant lakštingalai
kryžiaus ženklas rodysis
ant apsiausto nakties
naktis taps apsiaustais
sodais ir miestais

tai daugiau
negu norėtųsi girdėti ar įregėti

balandžio pabaigoje
tarp apsnigtos pušies
kurios viršūnė žydės
tu ištarsi sidabro atspalviais
mirksinčiam ežerui
ir medžiams negalintiems prabilti

- čežėk lūšie
sėlinanti senąja pašiūre

saviegzaltuotieji čia renkasi
ne vien tik pasilabinti
tekstai atsiranda iš niekur
kaip kaukolės iš smėlio karjerų

smėlio audrai nurimus
rytojus ateis
kaip tavo akių žybsnis
kaip plėšrūnas
kurį pirmasis išvydęs
nebespės jo pamatyti