Nemeilė

Blėsliu, nutolusiu žvilgsniu,
Tarpsta pasaulyje nemeilė.
Nežino žodžių ji švelnių
Ir niekad, nieko jai negaila.
Beaistrė – nenatūrali,
Nuliūdusiu žvilgsniu kankina.
Neskęstanti net sukūry, –
Tuščia kaip butelis po vyno.
*    *    *
Ji nesutrikdomai šalta,
Bejausmė - visada viena.