Rytais aš kaklą prasukioju,
Sąnarius pratraškinu
Lėtai.
Kaskart akis užmerkusi
Lekioju
Takeliais skruzdėlėtais
Aptakiai.
Pečių seniai jau savo
Nematau.
Jaučiu kaip seka
Nugarą šešėlis.
Pažvelgsiu pro blakstienų
Tinklą vakarop.
Su horizontu
Begalybę palydėsiu.