Death

Tuščiomis gatvėmis vaikštau
Kūnas tarp skeletų, judančių iš lėto
Ant dietos, nebevartoja dvasios maist
Gal per daug keista, gali mane teisti -
Visata per daug beribė ją keisti,
Sistema per daug stipri, beliks ją keikti
Arba užgožti, nerasi tam būdo iš miego nepabudus
Budrus tu kaip niekada, pistoletas rankose - dar viena klaida, dar viena atatranka
Durniau taikai sau tiesiai į galvą
Po to jauti smarvę
Pūvančio kūno, dvokia smalkės, dūsti nuo dūmų
Jausi skonį netikrumo, sutriau, tave euforija užplūdo
Jauti skonį jos papūvusį,
„mane kažkas mato? „ klausi tuščiuose rūmuose
Tavo siluetas lubose, žvilgsnis pakylėtas, žingsnis lėtas
Kaip pasakoj gyvenimas kietas
Tik toj pasakoj ponai su lakmusu matuoja terpę blogiui daugintis,
Kas turi būt malonu - taip nusprendė ponai kaip rašė Darvinas
Kas blogio negarbina, tas įtartinas jų akyse pisiu greičio kad nebespės policijos mašinos
Žmogeliai pametę kelią apsikrovę naštą neša,
Apsikroviau dorovę ir pjaustau ja kaip pjūklu dešrą
Mano bagažinėj dinamitas, raštas vienas kitas, gaivins pasiklydusį
Tiksliau - nepatyrusį, tiek sistemos nemačiusį tikrą dar likusį
Vieną vienintelį, kad išsaugot indėlį, vienas lauke ne karys, bet ir karys ką padarys