visi garsai

jie visą dieną gėrė kavą
manyt ėmiau kad man vaidenas
kalbėjosi su kunigaikščiais
Lietuvos
žadėjo Prūsiją vaduot

taip pat persimetė keliais žodžiais
su Napoleonu prie Nemuno ir
Tilžės į kairę ir dešinę dalino
interviu Ofrai Winfrei
bei Lariui Kingui tada
kai tas jau nebegyveno čia
nes buvo miręs

kada atsisuko į mane
galėjau apsimest bet kuo
avikailiu vilku Raudonkepuraite
išsprogdinusia akis
raktikauliu bemojuojančia
lyg vėduokle
senelės virbalu besigramdančia
dantis

prie ko priveda besaikės kalbos
juodi grietinėle nebalinti skysčiai
kofeinas...

yra toks filmas kai avinėliai tyli
kalba vilna švelniai šiugžda šilkas
vėžiai švilpaudami susikalba
su gegutėm koks nelauktas
polinkis į netikėtus posūkius

ratu sukasi vinilas
lyg suktumei rankenėlę seno VEFo
girdėtųsi spengsmas traškesiai
smegduobės šnopuodamos
lotų lyg kavernos
ir už vienos iš daugelio tavernų
pagalve šulinyje slopinami
balsai bet daugiau nieko

kas toliau bus net visi
nesimokantys poemų Stalinui
mintinai gerai žino -

toliau nei ežeras neauga ajerai
toliau tik žuvys nebylės
žodžius sukurpsiančios į bylą

žodžiai netiksliai atkartoja mintį
žodis nėra nei atvaizdas
nei atspindys tik raibuliai
kuriems nurimus
visi garsai nutyla