Kai tavo veido atvaizdą pamiršiu,
Suraibuliuos tylus vandens paviršius.
Lyg seno veidrodžio fone
Išplauks tas žvilgsnis į mane.
Įsmigs giliai, lig pat širdies
Ir surakins iš praeities
Atsakymu. Prislėgs. Klumpu.
Kodėl? Aš nebylė - kalbėt sunku.
Kai tavo balso niekad negirdėsiu -
Iš vėjo, paukščio ir lietaus sudėsiu.
Ir visada - dienoj, naktyj - klausysiu.
Aš nebylė. Eilėraščiu atsakymą rašysiu.