popieriniai lėktuvėliai

vakaro aksomas varva pirštų galiukais
virpa nakties tyla ant drėgnų blakstienų
sidabro takas

sutema liejasi šalčiu po degančia oda
krauju alma vienatvė
metalu stingstanti

jaučiu tuštumą visais nervų kanalais
tavęs nėra net kai esi šalia

paglostau prisiminimus ilgesio pirštais 

paslėpus nuoskaudą
lankstau iliuzijų lėktuvėlius

jie niekada nedūžta