Naktiniai pirkėjai Stikso skersgatvyje

Ir lai....
lai vėjas išneša iliuzijas...
išpusto praeities lapus...
pro cypiančius iš skausmo vyrius
grotos,
pro jas regėjos gražiausių raštų metalu apkaustytas dangus...

ir lai
iki mėsos nupliko odą,
lai demonų šakalai išlesa akis,
lai būna išparduotos hienoms išnešioti žarnų vingių
godos,
benamiui šuniui lai atitenka trūkusi širdis...

ir lai
belieka iš tavęs tik praeities šešėlis
ant vienišos išplikintos esmės,
kad tu betrokštum atsiduoti ryto rūko
vėlei,
švelniai audžiančiai tau naują odą aukso siūlais iš būties prasmės...

(2020. 09. 24)