Visiems skoniams

Tylą sužeidžia uosto žirafos,
Už jų pultų sėdi pavargę žmonės,
Kai jie geria kavą,
Jų vaikai maišo vakarinę kakavą.

Taip nutiko, kad žmonės
Seniai nebemėgsta maricapinų,
Dabar lėkštes puošia našlaitės.
Padėklai neša rankas mergiotės,
Svajojančios apie žydrą dviratį,
Sapnų mados klyksmą.

Yra kruopos,
Kurias perlais vadina.
Virtuvės brangenybės
Vaikystėj taip burną kuteno.
Mama, močiutė, teta,
Kas dar mane taip apdovanojo?

Alkani vakarai ateities išplanavimų,
Svajose miega balkonai,
Apraizgyti vijokliais,
Išgyvenantys dėl nesibaigiančių pasakų.