Sėkmė

- Noriu aukso spalvos rankinės, - ištarė aukšta, baltu kostiumėliu apsivilkusi tamsiaplaukė.
Pardavėja nieko papildomo neklaususi iš gretimos patalpos atnešė išsvajotąją rankinę. Ji buvo vienintelė visoje parduotuvėje, skirta būtent jai, moteriai, kuri perka viską su aukso spalvos dėtalėmis. Tai neprivalo būti tikras auksas, bet jis turi žerėti, nes saulei atsispindėjus nusitvieskia šviesos spindulys, kuris rodo kelią sėkmei.
Pasiėmusi rankinę moteris išėjo į lauką, prie pat įėjimo durų stovėjo juodas Bentley automobilis, kurio žibintai buvo paryškinti aukso juostelėmis. Bet ji nesėdo į jį, vietoj to pasisuko ir nuėjo šaligatviu. Netrukus, vos už kelių gatvelių moteris priėjo nuostabų namą, įžengusi į kiemą nužvelgė šviežiai nupjautą pievelę, ji matė kaip sodininkas baigęs sodinti želdinukus rinko rakandus. Užėjus į namo vidų ant laiptų į antrąjį aukštą ją pasitiko mergaitė surikdama:
- Tu jau sugrįžai!
Moteris nusišypsojo, draugiškai ją apkabino ir tarė:
- Taip, mieloji, sugrįžau. Bet turiu bėgti į darbą.
- Tu visada dirbi...
- Taip, bet pažiūrėk, kokią tau gražią dovaną turiu.
Ji padavė aukso spalvos rankinę mergaitei, švelniai pakštelėjo į kaktą ir nors matė ašaras besikaupiančias jos akyse, moteris apsisuko ir išėjo, taip kaip ir kiekvieną dieną.