Šaltas ekspromtas

Ir štai: randi save neatradimuos,
Kai dykumėja dabarties tankmė,
Pabąla, sulėtėja, ir eskimas
Toje dykynėj virsta manimi.
O jau tada visai mažai bereikia-
Tiktai pavalgyt duonos. Kad išbūtum.
Paskui ir vėl per dykumą lyg laiką
Įmintos pėdos užkukuos gegutėm.