Stotelės

Nesupintų kasų geležinkeliais
Važinėti man dar nepabodo
Vėl nudundu mintim, kur mes vasarą
Mataravom kojelėm ant stogo

Ten netrūko nei laiko, nei šėlio
Nei ledų po septynias kapeikas
Atsivalgę, mes juos lėktuvėliais
Nuskraidinom. Asfaltas mozaikom...

Kai prie nemuno skardžio kregždutės
Sužieduoti kikenom iš nieko
Tos suknelės šlapios pumpuriukai...
Ir vaikystė kažkur atsilieka

Kai panorau sužaisti šachmatais
To spalvoto sijono langeliais
Pasakyt.. paprašyt... Bet tylėjau
Ant įkaitusio smėlio. Ant kelių

Nukirpai tu kasas. Tolo vasara
Jau rugsėjo... jau spalio stotelė
Tik prie židinio renkam, ką barstėm
Tu į delnus. Ir aš. Po lašelį.