mes nerašėm laiškų
ant smėlio
ant rasų rytinių
tik vakarais sužibus
vienišam dangaus žibintui
ant stalo popieriaus lape
diagramas dėliojom
tokias kad nesuprastų
nei vėjas
nei kiti nešėjai
žinios ar gando
kurio abu mes išsigandom
galbūt labiau
negu neužrašyto žodžio
neištartos balsu raidės
nurimo viskas kuo tada tikėjom
kad gelmėje tylos
ieškočiau išrišimo
iš nuodėmės
iš to nekalto melo
kad viskas buvo
viskas jau praėjo
tik naktimis
dar stigmomis
sužydi siela